Crossover of Exhaustion between Dentists and Dental Nurses

Abstract

The aim of this study was to investigate the conditions under which job-related exhaustion may transmit (cross over) from dentists to dental nurses and vice versa. We conducted a cross-sectional survey study among 470 Finnish dentist-dental nurse dyads and used moderated structural equation modelling analyses. We found no support for the direct crossover of exhaustion from one work partner to the other. Instead, we found that exhaustion transferred from dentists to dental nurses only when collaboration was frequent and dental nurses perceived the collaboration as friendly or consisting of mutual feedback. In contrast, dentists were not affected by dental nurses' exhaustion. These results indicate that exhaustion can be contagious in work dyads and may be fuelled by positive and frequent interpersonal relationships when the partner who is higher in the hierarchy has high (versus low) levels of exhaustion. Thus, interpersonal and hierarchical relationships among work partners may play an important role in the crossover process. Limitations and implications are mentioned.

Making the Case for ‘Power Abuse Disorder' as a Nosologic Entity

“…Subjective SES was also inversely correlated with burnout severity in an Israeli sample of long-term health care staff members [40]. Of great interest, the authors of a study of Finnish dentist - dental nurse dyads [41] suggest that the - hierarchically higher - dentist “ passes exhaustion ” to the nurse, another plausible reason why many humans are known to seek a hierarchically superior position in a group of conspecifics. To summarize, individuals in higher hierarchical positions report, to a large degree, burnout symptoms that we think can also be found in PADed individuals, with 2 studies [34,35] reporting a higher percentage of burned out individuals in higher hierarchical positions than in lower hierarchical positions within the same work environment.…”

“…We will show below that many PADed individuals may very likely carry the Zeitgeist diagnosis “burnout” (PubMed, accessed on March 30, 2017, searching for “burnout” or “burn out” or “burn-out” and year of publication: 1990, 221 hits vs. 2016, 1,279 hits). The diagnosis “burnout” (see, e.g., [33,34,35,36,37,38,39,40,41]) has become largely socially sanctioned and culturally mainstream, removing some of the stigma attached to mental disorders, maybe even carrying, in some subcultures, an honorable connotation like the Japanese “karoshi” (from the English “crash,” signifying “overwork death”). Interestingly, karoshi (see, e.g., [42,43]) may also be a consequence of power struggles within a commercial institution and may, in some cases, be predominantly due to PAD.…”

Gydytojų odontologų padėjėjų pasitenkinimas darbu ir jį lemiantys veiksniai

“…Pastebima [5,12], kad žemesnį pasitenkinimą darbu jaučiančių specialistų darbo efektyvumas yra mažesnis, jie turi didesnę tikimybę patirti perdegimo sindromą. Vis dėlto, analizuojant mokslinę literatūrą matyti, kad didžioji dalis sveikatos priežiūros srityje atliekamų darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrimų yra orientuoti į gydytojų [6,3,12,9], gydytojų odontologų [10] bei slaugių [1,4] pasitenkinimo darbu tyrimus, o gydytojų odontologų padėjėjų pasitenkinimo darbu tyrimų atlikta nedaug [2,5]. Atsižvelgiant į tai, jog šiandien Lietuvoje nuolat auga šių darbuotojų poreikis, svarbu atlikti tokio pobūdžio tyrimus, siekiant sudaryti geresnes sąlygas darbuotojams bei pritraukti daugiau naujų specialistų į gydytojų odontologų padėjėjų poziciją.…”

“…Pasitenkinimas darbu -tai žmogaus emocinė reakcija į savo darbą [11]. Darbu patenkinti darbuotojai yra labiau įsitraukę į savo darbą [6], jie turi mažesnę perdegimo sindromo riziką [5], o jų darbas pasižymi aukštesniu produktyvumo ir efektyvumo lygmeniu [12]. Literatūroje [13] išskiria-mi vidiniai ir išoriniai veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu.…”

“…Atliktų tyrimų metu [12] taip pat nustatyta, kad psichologinės ir/ar fizinės prievartos patyrimas darbe ženkliai mažina darbuotojų pasitenkinimą darbu. Nustatyta [5], kad odontologines paslaugas teikiantis medicinos personalas turi didesnę riziką patirti su darbu susijusį stresą bei mažesnį pasitenkinimą darbu dėl emocinių (bendraujant su procedūros bijančiu pacientu), kognityvinių (parenkant tinkamą procedūrą), fizinių (netinkamos darbo padėties) bei kiekybinių (limituoto laiko vienam pacientui) veiksnių. Vertinant gydytojų odontologų padėjėjų pasitenkinimą darbu [2] nustatyta, kad kuo jiems suteikiama didesnė laisvė pasirenkant darbo grafiką, sudaromos palankesnės sąlygos darbo ir šeimos įsipareigojimų suderinimui bei suteikiamos reguliarios pertraukos darbo metu, tuo gydytojų odontologų padėjėjai yra labiau patenkinti savo darbu.…”