Dance in Anthropological Perspective

Kaeppler, Adrienne L.

doi:10.1146/annurev.an.07.100178.000335

Cited by 148 publications

(53 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…The methodology used for this research-dance ethnographyvalues understanding dance within a given community and this is more important than the particular movement, action or specific performance (Dunham, 1947(Dunham, , 2005. Likewise, Kaeppler (1978Kaeppler ( , 2000 advises holistic examination and paying close attention to cultural praxis, meaning, movement content, and the wider sociopolitical context.…”

Section: Dance and Somatic Researchmentioning

confidence: 99%

Haka on the Horizon: Māori contemporary dance and whare tapere

Banks¹

2017

MAI Journal

View full text Add to dashboard Cite

The founding of the esteemed Atamira Dance Company (ADC) in 2000 signified a new wave of Mäori dance, integrating cultural strengthening with innovation. For instance, the distinguished and founding members of the ADC, Louise Potiki Bryant and Jack Gray, seized the opportunity to collaborate with the inspirational scholar Te Ahukaramü Charles Royal. This paper provides a glimpse into their combined efforts towards developing the breadth and depth of haka through their contribution to the whare tapere recovery. Principles and qualities of human-land synergy and the water deity Hineruhi informed the research; the cultural work reveals the experimental horizons of what Royal (2012) calls expressions of "new indigeneity". The invigoration of haka within the whare tapere tradition has stimulated creative direction for Mäori contemporary dance. Unique works by Potiki Bryant and Gray illuminate momentums of Mäori contemporary dance in Aotearoa New Zealand.

show abstract

Section: Dance and Somatic Researchmentioning

confidence: 99%

Haka on the Horizon: Māori contemporary dance and whare tapere

Banks¹

2017

MAI Journal

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…12 j. Lingys yra pirmasis žymus liaudies šokio teoretikas ir choreografų praktikų mokyklos pagrindėjas Lietuvoje: kurdamas stilizuotas kompozicijas dainų ir šokių ansambliams, jis surinko nemažai informacijos apie autentišką etnochoreografiją (tiek važiuodamas pas pateikėjus, tiek duomenų ieškodamas spaudoje), ją apibendrino sceninių šokių aprašų įvaduose, jAV laikraštyje "Vilnis" 1971-1973 m. paskelbtoje straipsnių serijoje sceninei kūrybai, grindžiamai profesionalaus šokio principais, dėl to choreografiniu folkloru domėtasi daugiau kaip sceniniams pastatymams reikalinga medžia-ga. Liaudies šokis traktuotas kaip produktas, neretai vadovautasi evoliucionizmo ir difuzionizmo teorijomis, pagrįstomis daugiau sukurtomis prielaidomis, o ne faktais 13 . folkloristai, muzikologai ir kalbininkai ilgą laiką lietuvių choreografiniu folkloru susidomėdavo tik atsitiktinai 14 , dažnai be jokių išlygų perimdami choreografų praktikų sukurtus lietuvių choreografinio folkloro klasifikavimo metodus ir terminiją, nors juose būta nemažai prieštaravimų, nelogiškų ir dirbtinų sąvokų, nesuderinamumo su kitų liaudies kūrybos sričių tyrimais Lietuvoje bei užsienio etnochoreologų darbais.…”

Section: Lietuvių Choreografinio Folkloro Tyrimų Raidos Apžvalgaunclassified

Choreografinio folkloro tyrimai užsienyje ir Lietuvoje: metodologiniai aspektai

Urbanavičienė

2015

Tradicija Ir Dabartis

View full text Add to dashboard Cite

Anotacija. Pastaraisiais dešimtmečiais tarptautiniuose šokio tyrimuose įsitvir-tinusios naujos nuostatos skatina kritiškai peržiūrėti lietuvių choreografinio folkloro tyrinėjimus ir įvertinti juos tarptautiniame kontekste -lyginant su šokio antropologijos, šokio etnologijos ir šokio folkloristikos (arba etnochoreologijos) pasiekimais. Lietuvių choreografinio folkloro tyrimai prisišlieja prie Europos šokio folkloristikos mokyklos (labiausiai atitinka jos 1960-1980 m. laikotarpį), daugiausia dėmesio tenka klasifikavimui, struktūrinei analizei, regioninių ypatumų nustatymui, todėl šokis dažniausiai tyrinėjamas kaip atskiras objektas. Kai kuriuose pastarųjų metų darbuose pastebimi ir antropologiniai aspektaidaugiau dėmesio skiriama kontekstui fiksuoti, pateikėjų požiūriui, sąvokoms ir terminijai išsiaiškinti (emic aspektas), taikomi semantinės struktūralistinės analizės metodai, nagrinėjamos šokio funkcijos, prasmės, improvizacijos ir stiliaus, šokio judesio terapijos temos. Lietuvių choreografinio folkloro tyrimus gerokai apsunkina tai, kad sunyko gyvosios tradicijos tęstinumas, o archyvinė etnochoreografijos medžiaga sukaupta nekokybiškai, neatitinka nei šokio folkloristikos, nei šokio antropologijos reikalavimų. Taip pat abejonių kelia dabartinė lietuvių choreografinio folkloro klasifikacija, sudaryta neatsižvelgus į liaudyje gyvavusią terminiją ir vietos tradicijas, remiantis vien etic aspektu -tyrinėtojų požiūriu bei susikurtomis prielaidomis. Pagrindiniai žodžiai: choreografinis folkloras, metodologija, šokio antropologija, šokio folkloristika, etnochoreologija, lauko tyrimai, funkcija, kontekstas, stebėjimas dalyvaujant, tiesioginis stebėjimas, emic ir etic aspektai, evoliucionizmas, klasifikavimas, struktūrinė analizė, semiotika, struktūralizmas.Abstract. Entrenched new provisions in the international dance studies over past few decades suggest a critical review of the investigations of choreographic folklore in Lithuania by integrating the comparison of the foreign achievements in dance anthropology, dance ethnology, and dance folkloristics (or ethnochoreology). The Lithuanian choreographic folklore research has been largely consistent with the European school of dance folkloristics (especially between the periods of 1960-1980) because its main focus lies on classification, structural analysis, and the determination of the regional features. Moreover, dance is mostly studied as a separate object. Several anthropological aspects have been observed in a few recent studies. There has been more emphasis put on to the context, the amplification of approaches, concepts, and terminology (the emic aspect). The methods of semantic structural analysis have been put into practice, and more investigation completed on the themes of dance function, sense, style and improvisation, and dance movement therapy. The research of Lithuanian choreographic folklore has been greatly complicated by the fact that the continuation of living tradition has declined. Besides that, the archival material of ethnochoreography has been coll...

show abstract

“…Her insights led other dance researchers to study ballet as a form of dance peculiar to western culture and not easily decontextualized from it, rather than the "universal" dance language its proponents had claimed it to be (Kealiinohomoku 1983); to search for deep structures of dance across cultures as part of a structuralist semiotic project (Hanna 1979a(Hanna , 1979b; to contextualize all aspects of dance and movement in terms of culturally specific systems of aesthetics (Kaeppler 1978); and, more generally, to integrate various bodies of anthropological theory in the study of dance cross-culturally (Kealiinohomoku 1972(Kealiinohomoku , 1974(Kealiinohomoku , 1979Royce 1977;Spencer 1985).…”

Section: Constructing Canons In Dance Antiiropologymentioning

confidence: 99%