Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje: problemos ir gyventojų iniciatyva

Abstract

Anotacija. Ne tik aprūpinimas būstu, bet ir gyvenamųjų namų bei ištisų kvartalų kompleksinis modernizavimas yra svarbus darnaus miestų vystymo, būsto politikos, o kartu ir gerovės valstybės uždavinys. Nors didžioji dalis

Daugiabučių namų modernizavimas Klaipėdos miesto savivaldybėje

“…Atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad aktyvesnę daugiabučių modernizaciją stabdo gyventojų pasyvumas, finansiniai įsipareigojimai bankui, nekokybiškai atlikti statybos darbai, informacijos apie modernizaciją ir jos naudą trūkumas, nepakankamas bendradarbiavimas su namų valdytojais, nuolatiniai teisės aktų pokyčiai, per ilgos dokumentų rengimo procedūros (Lipnevič, 2015;Aidukaitė ir kt., 2014;Beillan ir kt., 2011), netinkamas sprendimų priėmimo procesas (Wilson ir kt., 2015), nepatrauklus projektų atsipirkimo laikas, nepakankamas savivaldos įtraukimas, kylančios renovacijos kainos. Valstybinio audito ataskaitoje "Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)" (2020: 14) teigiama, kad per 2005-2018 m. dėl gyventojų nedalyvavimo neįgyvendinta 35 proc.…”

The Factors and Groups That Promote Renovation Process / Veiksnių, Skatinančių Ir Stabdančių Daugiabučių Namų Atnaujinimą (Modernizavimą), Nustatymas

“…Nors visos pagrindinės šalys, teršiančios aplinką, suvokia, kad reikia ją saugoti ateities kartoms, daugelis jų atsisako laikytis visų aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų (Rughooputh et al 2014). Tačiau Lietuvoje viena iš svarbiausių būsto politikos sričių yra daugiabučių namų atnaujinimas, kuris iki šiol įstatyme apibrėžiamas kaip "statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas" (Lipnevič 2015). Pietų Korėjos mokslininkai, atlikę lyginamąją kai kurių Europos šalių atnaujinimo (modernizavimo) tikslų ir politikos analizę, išskiria daugiabučių namų modernizavimą skatinančios politikos tipus, tačiau analizei pasirinktos tik ekonomiškai stiprios valstybės: Prancūzija, Vokietija, Danija ir Švedija (Cheong-Hoon, Sang-Hoon 2012).…”

“…Ekonomiškai silpnesnių valstybių daugiabučių namų atnaujinimo klausimai daugiausia analizuojami tik tos pačios šalies mokslininkų, o kompleksinių, lyginamųjų šių valstybinių tyrimų beveik nėra (Lipnevič 2015). Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimo klausimais yra plačiai diskutuojama tiek politikoje, tiek žiniasklaidoje, tačiau mokslininkų dėmesys šiam reiškiniui vis dar nepakankamas, todėl šiame darbe nagrinėjami veiksniai, stabdantys ir skatinantys šį procesą.…”

“…Dalinis namų atnaujinimas vyksta pačių gyventojų iniciatyva. Didelė dalis apklaustųjų yra patenkinti rezultatu, tačiau vardija nemažai problemų, su kuriomis susiduria ar susidūrė atnaujinant daugiabučius namus: gyventojų pasipriešinimas, ilgas dokumentų rengimo procesas, nuolat keičiama parama ir tvarka, nepasitikėjimas statybos įmonėmis, sunkumai su tam tikromis gyventojų grupėmis, nepasitikėjimas bankais dėl jų griūties (Lipnevič 2015).…”

“…A. Lipnevič atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje šilumos taupymo prioritetas nėra vienintelis motyvas modernizuoti daugiabučius namus. Svarbu atsižvelgti ir į kitus inžinerinius dalykus, praplėsti daugiabučio namo atnaujinimo išlaidų kompensavimo mechanizmą atsižvelgiant į atskirų namų būklę, vykdyti ne pavienę, o kompleksinę modernizaciją (Lipnevič 2015).…”