Retencija yra paskutinis ortodontinio gydymo etapas, kurio pagrindinė užduotis – išlaikyti pakoreguotą dantų padėtį ir išvengti gydymo recidyvo. Šiam tikslui pasiekti buvo sukurti išimami bei fiksuoti ortodontiniai reteineriai. Išimami reteineriai gali būti dėvimi ne visą laiką ir palengvina burnos higieną, tačiau yra neestetiški ir reikalauja paciento bendradarbiavimo. Fiksuoti reteineriai indikuotini ilgalaikiam dėvėjimui, dažniausiai visam gyvenimui, jų negalima išsiimti. Fiksuoti reteineriai yra estetiškesni ir nereikalauja paciento bendradarbiavimo, tačiau sunkina burnos higieną, gali atsiklijuoti ar lūžti ir sukelti nepageidaujamą dantų judėjimą. Literatūroje nėra bendro atsakymo, kurie reteineriai efektyvesni ar koks jų dėvėjimo režimas optimaliausias. Kai kuriais atvejais taikoma išimamo ir fiksuoto reteinerio kombinacija – dviguba retencija. Šalia reteinerio galima taikyti papildomus retencijos metodus – periciziją ar interproksimalinę emalio redukciją, tačiau tai invazyvios procedūros, todėl jų panaudojimas yra diskutuotinas. Nustačius retencijos režimą, svarbu suplanuoti kontrolinius vizitus retencijos stebėjimui.