Iki šiol nepakanka tyrimų, nagrinėjančių vaikų ir paauglių, kultivuojančių krepšinį, širdies morfometrijos bei širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) adaptaciją prie ilgalaikio fi zinio krūvio. Tyrimo tikslas — ištirti ir palyginti 12—17 metų krepšininkų ir nesportuojančiųjų kairiojo skilvelio echokardiografi nius rodmenis, išanalizuoti funkcinių rodmenų kitimo greičio kaitos ypatumus veloergometrinio mėginio metu.Ištirti 62 berniukai, kultivuojantys krepšinį, ir 168 sveiki nesportuojantys to paties amžiaus, lyties vaikai ir paaugliai. Tiriant vienmačiu M metodu įprastinėje parasternalinėje pozicijoje atlikti visų tiriamųjų standartiniai matavimai dias-tolės metu: 1) tarpskilvelinės pertvaros storis (TSP, mm); 2) kairiojo skilvelio (KS) užpakalinės sienelės storis (KSUS, mm); 3) KS galinis diastolinis dydis (KSGDd, mm). Pagal formules apskaičiuoti: KS miokardo masė (KSMM), KS miokardo masės indeksas (KSMMI), KS santykinis sienelių storis (SSS), KS frakcinis sutrumpėjimas (FS) ir santykiniai (koreguoti pagal kūno paviršiaus plotą) echokardiografi niai rodmenys — TSP / KPP 1/2 KSUS / KPP 1/2 KSGDd / KPP 1/2 MM / KPP 3/2 . Doplerinės echokardiografi jos metu užrašius transmitralinės kraujotakos kreivę ir išmatavus E ir A greitį, apskaičiuotas E / A santykis. Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Tirti šie rodmenys ir jų kitimo greičiai: širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), R-R intervalas (RR), intervalas J-T (JT), sistolinis arterinis kraujospūdis (S), diastolinis arterinis kraujospūdis (D), pulsinė amplitudė (S-D) ir išvestinis dydis — santykinė repoliarizacija JT / RR.Tyrimas parodė, kad visi absoliutūs ir santykiniai krepšininkų echokardiografi niai rodmenys (TSP, KSGDD, KSUS, MM, MMI, SSS, TSP / KPP 1/2 , KSUS / KPP 1/2 , KSGDD / KPP 1/2 , MM / KPP 3/2 ) buvo didesni už nesportuojančiųjų (p < 0,001). Krepšininkų kairiojo skilvelio FS ir E / A santykis reikšmingai nesiskyrė, palyginti su nesportuojančių analogiškais duomenimis. Nustatyta, kad krepšininkų ŠSD kitimo greitis visą fi zinio krūvio mėginio laikotarpį, išsky-rus šeštą minutę, o JT intervalo kitimo greitis — šeštą minutę buvo patikimai mažesni už nesportuojančių tiriamųjų (p < 0,05). Fizinio krūvio pradžioje buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys tarp sportuojančių tiriamųjų KSMM ir ŠSD kitimo greičio, kuris stiprėjo didinant fi zinį krūvį. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, kad il-galaikis fi zinis krūvis veikia kairiojo skilvelio persimodeliavimą ir funkcinių rodmenų ypatumus jau vaikystėje. Tarp krepšininkų kairiojo skilvelio MM ir ŠSD kitimo greičio yra glaudus ryšys.