Ekologinių Mokesčių Reformų Poveikis Mokesčių Naštai

Abstract

Ekologiniai mokesčiai yra vienas iš ekonominio reguliavimo instrumentų. Daugelis senųjų Europos Sąjungos (ES-15) valstybių jau yra atlikusios mokesčių reformą, perkeliant dalį darbo ir / ar pajamų (pelno) mokesčių ekologiniams. Ekologinių mokesčių situacijos analizė ypač aktuali Lietuvai, kuri, kaip ir kitos naujosios ES (ES-12) valstybės, rengiasi ekologinių mokesčių reformai. Mokslinių tyrimų šiuo klausimu palyginti nedaug, jie dažniausiai nagrinėja pavienius mokesčius arba situaciją konkrečioje valstybėje, bet ne jų grupėje, neaprėpia mokesčių visumos, nėra palyginamosios analizės ir vertinimų. Tyrimo tikslas -nustačius ekologinių mokesčių reikšmę ir raidos tendencijas, įvertinti ekologinių mokesčių reformų poveikį mokesčių naštos perkėlimui. Tyrimo laikotarpis -1995-2012 metai. Išnagrinėjus ES-15 ir ES-12 valstybių ekologinių mokesčių dinamiką ir struktūrą, nustatyta, kad jų dalis mokestinėse pajamose yra reikšminga. Ekologinių mokesčių pajamos turi tendenciją didėti, jų augimo tempai pastaraisiais metais ES-15 ir ES-12 valstybėse susilygino. Įvykdytų ekologinių mokesčių reformų rezultatai rodo, kad darbo mokesčių našta sumažėja, o ekologinių padidėja.Raktiniai žodžiai: aplinkosaugos ekonomika, ekologiniai mokesčiai, valstybės politika. JEL kodai: Q58, H23. ĮvadasTemos aktualumas. Aplinką gali veikti įvairios fiskalinės priemonės, tarp kurių ir ekologiniai mokesčiai. Pastarųjų tobulinimas vykdomas per ekologinių mokesčių reformas. Daugelyje Europos valstybių ekologinių (aplinkos) mokesčių reforma didesniu ar mažesniu mastu pradėta įgyvendinti 1990 metais (Ekins, 2012), kurią įgy-vendino Švedija 1990 m., Danija 1994 m., Nyderlandai 1996 m., Suomija 1997 m., Vokietija, Italija ir Norvegija 1999 m., Jungtinė karalystė 1996 ir 2001 metais. Kyla klausimas, kaip ekologinių mokesčių reforma gali veikti mokesčių naštos perskirstymą tarp darbo ir kitų mokesčių. Šis klausimas aktualus visoms valstybėms -tiek toms, kurios jau įgyvendinusios ekologinių mokesčių reformą, tiek ir toms, kurios ją rengiasi įgyvendinti (Heine, 2012). W. Oueslati (2013) tyrimai rodo, kad Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Norvegijoje, įgyvendinusioms ekologinių mokesčių reformą, pajamų iš šių mokesčių dalis bendroje surinktų mokesčių sumoje padidėjo 2 proc., o jų dalis BVP kai kuriose valstybėse išaugo net 9 proc.Lietuvai ekologinių mokesčių reformos patirtis ir jos rezultatai labai aktualūs, nes ši reforma dar neįgyvendinta, jai tik rengiamasi.