Formalioji mokslo komunikacija teoriniuose modeliuose: kaitos įžvalgos

Abstract

Straipsnyje, analizuojant teorinius mokslo komunikacijos modelius, tiriama formaliosios mokslo komunikacijos kaita.Tradicinės formaliosios mokslo komunikacijos modelių analizė atskleidė tipinių mokslo komunikacijos veikėjų ir tipinių jų funkcijų esatį, mokslo komunikacijos vyksmą informacijos grandine. Formaliosios dokumentinės mokslo komunikacijos modelių analizė leido konstatuoti šiuose modeliuose vyraujančią procesinę komunikacijos sampratą.Analizuojant informacijos ir komunikacijos technologijų taikymą mokslo komunikacijai ir su šiuo taikymu susijusius mokslo komunikacijos kultūros pokyčius įvertinančius mokslo komunikacijos modelius pastebėti tokie mokslo komunikacijos pokyčiai: naujų mokslo komunikacijos subjektų radimasis, komunikacijos vyksmas informacijos tinklu, formaliosios ir neformaliosios mokslo komunikacijos susiliejimas, persiklojimas, mokslininko komunikacinių intencijų reikšminimas. Ne tik šios įžvalgos, bet ir pastebėta pakitusi mokslo komunikacijos pranešimo artikuliacija leido konstatuoti klostantis naują mokslo komunikacijos paradigmą, grįstą semantine komunikacijos samprata.Pagrindiniai žodžiai: mokslinės informacijos sklaida, mokslo žinių sklaida, mokslo komunikacijos teorija, formali dokumentinė mokslo komunikacija, mokslo komunikacijos modeliai.

Tarptautinės Knygotyros Konferencijos Mokslo Komunikacijos Požiūriu

“…Mokslinėse publikacijose daugiausia dėmesio skiriama formaliųjų mokslo komunikacijos kanalų analizei. Per tradicinės mokslo komunikacijos modelių analizės prizmę formaliosios komunikacijos kaitą nagrinėjo Marija Stonkienė [38], formaliosios dokumentinės mokslinės informacijos sklaidos pokyčius analizavo M. Stonkienė, Zenona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė [39], Z. Atkočiūnienė analizavo Lietuvos mokslo žurnalus kaip formaliosios dokumentinės komunikacijos formą [2]. R. Matkevičienė, tirdama Lietuvos humanitarinių mokslų atstovų požiūrį į mokslo komunikaciją ir analizuodama mokslininkų publikacijų sklaidą, akcentavo ir mokslo kūrinio pristatymo mokslinėje konferencijos aspektus [27], M. Stonkienės, Z. Atkočiūnienės, R. Matkevičienės monografijoje taip pat skirta vietos mokslo komunikacijos formų nagrinėjimui [37].…”

“…Gausūs formaliosios dokumentinės mokslo komunikacijos tyrimai ir epizodiškai nagrinėjama žodinės mokslo informacijos sklaida konferencijose skatina aptarti konkretų atvejį -gilias dvidešimties metų rengimo tradicijas turinčias tarptautines knygotyros konferencijas, organizuojamas Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutuo. Kaip teigia Jenny Fray, dalyvavimas mokslinėse konferencijose papildo "formaliąją mokslo komunikaciją žinių gamyboje, skleidžiant idėjas, kuriant intelektinės veiklos, atliekamos atitinkamose institucijose, reputaciją" [38,67]. Ne tik mokslinės, bet ir socialinės komunikacijos galimybes pastebi užsienio valstybių knygotyros mokslininkai įvertindami tarptautinių knygotyros konferencijų svarbą ir "didžiulį vaidmenį sutvirtinant profesinius ir žmogiš kuosius skirtingų valstybių tyrėjų ryšius" [21,103].…”

“…Dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje W. Garvey ir B. Griffithas pasiūlė vieną pirmųjų universalų mokslo komunikacijos modelį [38,[49][50], kuriame skiriama formalioji ir neformalioji mokslo komunikacija. Šiame modelyje dėmesys telkiamas į formaliąją komunikaciją, tačiau konferencijų pranešimai išskirti kaip svarbus neformaliosios komunikacijos elementas, galintis tapti dokumentinės komunikacijos sistemos dalimi.…”

“…Kito tuo pačiu laikotarpiu sukurto mokslo komunikacijos modelio autorystė priklauso Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai bei Tarptautinei mokslinių sąjungų komisijai. Minėtos organizacijos pasiūlė mokslo komunikacijos modelį, kuriame aiškiai išskyrė mokslo komunikacijos kanalus ir mokslinės informacijos šaltinius [38,51] Kaip pažymi Loetas Leydersdorffas, "formalioji mokslo komunikacija <...> vertinama tik kaip mokslininko dokumentuotas dalyvavimas, t. y. jo publikuota mokslinė produkcija" [27,86]. Formalios dokumentinės komunikacijos branduolį sudaro mokslinių publikacijų sistema.…”