Purpose – The purpose of this paper is to present a model for the analysis of the competitiveness of the higher education system based on the application of M. E. Porter’s diamond model for researching the competitiveness of the national higher education system. Design/methodology/approach – For the research that is presented in the paper, several methods of theoretical research were used: induction, deduction and comparison. Findings – Application of the selected model provided factors for assessment of the performance of higher education institutions and their performance, as well as the ability of higher education institutions to monitor the environment and, depending on the changes in the environment, to introduce internal changes. Originality/value – The paper proposes a model for examining of the factors of competitiveness in the higher education system.

Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos katedraUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: marija.stonkiene@kf.vu.lt;erika.janiuniene@kf.vu.lt;enata.matkeviciene@kf.vu.ltStraipsnyje, aptarus mokslo komunikacijos raiškas, formaliosios mokslo komunikacijos mokslininkas–mokslininkui svarbą, analizuojama Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų formalioji mokslo komunikacija. Tiriama visuminė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų mokslo komunikacijos struktūra, mokslo produkcijos sklaidos geografinė aprėptis, mokslo komunikacijos dalyviai. Tyrimas atskleidė, kad formalioji mokslo komunikacija dominuoja visuminėje Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų mokslo komunikacijos struktūroje ir kad Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų formalioji mokslo komunikacija telkiasi Lietuvoje. Formaliosios komunikacijos ir informacijos mokslo komunikacijos, tarpininkaujamos specializuotų mokslo leidinių „Knygotyra“ ir „Informacijos mokslai“ (2000–2005), tyrimas leido išskirti institucijas, kuriose vykdomi komunikacijos ir informacijos srities moksliniai tyrimai, aktyviausius mokslo dalyvius. Atlikus tyrimą buvo suformuluota prielaida, kad Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai formuoja komunikacijos ir informacijos mokslų srities žemėlapį Lietuvos formaliojoje komunikacijos ir informacijos mokslo komunikacijoje.

Straipsnyje, analizuojant teorinius mokslo komunikacijos modelius, tiriama formaliosios mokslo komunikacijos kaita.Tradicinės formaliosios mokslo komunikacijos modelių analizė atskleidė tipinių mokslo komunikacijos veikėjų ir tipinių jų funkcijų esatį, mokslo komunikacijos vyksmą informacijos grandine. Formaliosios dokumentinės mokslo komunikacijos modelių analizė leido konstatuoti šiuose modeliuose vyraujančią procesinę komunikacijos sampratą.Analizuojant informacijos ir komunikacijos technologijų taikymą mokslo komunikacijai ir su šiuo taikymu susijusius mokslo komunikacijos kultūros pokyčius įvertinančius mokslo komunikacijos modelius pastebėti tokie mokslo komunikacijos pokyčiai: naujų mokslo komunikacijos subjektų radimasis, komunikacijos vyksmas informacijos tinklu, formaliosios ir neformaliosios mokslo komunikacijos susiliejimas, persiklojimas, mokslininko komunikacinių intencijų reikšminimas. Ne tik šios įžvalgos, bet ir pastebėta pakitusi mokslo komunikacijos pranešimo artikuliacija leido konstatuoti klostantis naują mokslo komunikacijos paradigmą, grįstą semantine komunikacijos samprata.Pagrindiniai žodžiai: mokslinės informacijos sklaida, mokslo žinių sklaida, mokslo komunikacijos teorija, formali dokumentinė mokslo komunikacija, mokslo komunikacijos modeliai.

Anotacija. Straipsnyje aptariamas žinių ekonomikos plėtros poveikis universite tų veiklai, teigiant, kad produkto statuso suteikimas žinioms keičia universitetų veiklos sąlygas, reikšmina universitetų indėlį į ekonomikos augimą ir socialinę plėtrą. Kintan čios veiklos sąlygos pirmiausiai skatina universitetus tapti žinių tinklo dalimi, inovacijų agentais, aktyvinti bendradarbiavimą su pramone. Universitetų verslumą, jų veiklos re zultatų pritaikomumą skatina ir mažėjančios jų veiklos finansavimo viešaisiais ištekliais galimybės, auganti konkurencija žinių sklaidos srityje. Visa tai pagrindžia idėją, kad universitetų veiklos kaita paskatino su tradicinėmis universitetų funkcijomis (mokslo tyrimais ir studijomis) susijusios mokslo žinių sklaidos pokyčius -tradicinę mokslo ži nių sklaidą keičia, papildo mokslo rezultatų sklaidos per jų pritaikymą procesai. Moks Reikšminiai žodžiai: universitetas, mokslo žinių sklaida, trečioji universitetų mi sija, 2009 m. nacionalinė aukštojo mokslo reforma, studijos, studijų programos, nor miniai reikalavimai. ĮvadasTradiciškai universitetų veikla siejama su dviem pagrindinėmis jų funkcijomismokymu ir mokslo tyrimais. P. Chattertonas ir J. Goddardas pastebi, kad šios universitetų funkcijos vykdomos jų sukauptų žinių bazės pagrindu 1 . Mokslininkai atkreipia dėmesį į kintančias universitetų funkcijas. Ši kaita siejama su tuo, kad šiandien universitetai suvokiami kaip svarbiausi regioninės plėtros, grįstos inovacijomis, subjektai 2 , o universitetų intelektiniai ištekliai laikomi esminiais teritorinio inovatyvumo veiksniais 3 , universitetų veiklai keliamas didesnės atsakomybės visuomenei reikalavimas, atlieptis ekonominės, kultūrinės, socialinės pažangos poreikiams 4 .Mokslininkai aplinkos skatinamą universitetų veiklos kaitą apibūdina pasitelkdami trečiosios universitetų misijos koncepciją. Trečioji universitetų misija yra suvokiama kaip praktinės naudos visuomenei teikimas, apimantis tiek inovacinį, tiek socialinį aktyvumą, tiek universitetų verslumą, siejamus ir su moksliniais tyrimais, ir su mokymo veikla. Pastebima, kad kintanti aukštojo mokslo institucijų veiklos terpė, sukėlusi pokyčius tradicinėje universitetų veikloje, paskatino ir su tradicinėmis universitetų funkcijomis susijusios mokslo žinių sklaidos kaitą. Tradicinę mokslo žinių sklaidą keičia, papildo mokslo rezultatų sklaidos per jų pritaikymą procesai, t. y. mokslo žinių sklaida (kaip ir jų kūrimas) kinta dėl to, kad mokslo žinių sklaidoje (kaip ir kūrime) reikšminama tiek ekonominė jų nauda, tiek jų praktinė nauda visuomenei, t. y. mokslo žinių (mokslo tyrimų rezultatų) praktinis pritaikomumas.Mokslo tiriamojoje veikloje mokslo tyrimų rezultatų pritaikomumas formuoja naujas universitetų veiklos sritis, susijusias su mokslo tyrimų rezultatų komercinimu -patentavimu, licencijavimu, spinoff įmonių steigimu ir pan. Analizuojant universitetinių studijų, kaip savito mokslo žinių sklaidos proceso kaitą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad naudos visuomenei paradigma yra neatsiejama nuo šios universitetų funkcijos. Universite...

Straipsnyje tiriamos šiuolaikinės mokslo komunikacijos kaitos kryptys, lemiamos tiek tradicinės mokslo komunikacijos nepajėgumo (dėl mokslo komunikacijos subjektų disfunkcijos) užtikrinti mokslo visuomenės poreikius atitinkančią mokslinės informacijos sklaidą, tiek informacinių ir komunikacinių technologijų teikiamų naujų mokslinės informacijos, mokslo kūrinių sklaidos galimybių. Išanalizavus tradicinės formaliosios mokslo komunikacijos modelį, šios komunikacijos vyksmo informacijos grandine ypatumus, įvertinus mokslo periodikos krizę mokslo komunikacijos kontekste, nagrinėjamas informacijos ir ryšių technologijų poveikis mokslo komunikaci jos subjektų veiklai, aptariamas naujo mokslo komunikacijos modelio – mokslo komunikacijos tinklo – radimasis. Supažindinama su dar vienos mokslo komunikacijos kaitos krypties, kuriai būdingas atviros prieigos prie mokslo kūrinių suteikimas, klostymusi, kurį lemia informacinių ir ryšių technologijų sukelti visuomenės informaciniai mokslinės informacijos poreikiai, dėl šių technologijų poveikio pakitę informacinių, žinių produktų gamybos būdai.Reikšminiai žodžiai: mokslo komunikacija, formalioji mokslo komunikacija, mokslo periodikos krizė, pilkieji mokslo kūriniai, skaitmeninės talpyklos, atviroji prieiga, saviarchyvavimas.Change of scientific communicationMarija Stonkienė, Zenona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė SummaryThe aim of the present work was to investigate the tendencies in changes of the scientific communication Scientist to Scientist. Scientific communication is very important for the approval of the status of a scientist, for scientific researches and for data priority reference. Estimation of the importance of the formal communication Scientist to Scientist in the paper is presented within a scientific communication research analyzing changes in scientific communication. The following issues are discussed: contemporary tendencies in scientific communication change, determined by inability of traditional scientific communication (dysfunction of scientific communication subjects) to ensure the spread of scientific information that is in demand of scientific society, to use information and relations technologies for spreading new scientific information and capacities for spreading scientific works. In the paper the traditional formal model of scientific communication and the communication process in the information chain are presented, the impact of information technologies on scientific communication subjects’ activities is demonstrated. A new model of scientific communication – the scientific communication network – is presented.Key words: scientific communication, formal scientific communication, science journal crisis, pree print, digital repositories, self archyving, open access.