Fun for all = digital competence for all?

Digital competence – an emergent boundary concept for policy and educational research

“…Adeyemon (2009), Delfino (2011 and Krumsvik (2009) used the term without any description and only once or a few times and as a synonym for some other terms. In Norway, educational policy makers have adopted the term digital literacy for policy papers (see Erstad 2006;Krumsvik 2009), but digital competence is also commonly used in research articles referring to Norwegian policy papers and strategies (Erstad 2006;Gansmø 2009;Krumsvik 2008Krumsvik , 2009). There was no general, research-based acceptance and justification of terms which refer to competences and skills in using digital technology.…”

“…The use of the term was described only by Erstad (2006), who wrote that digital competence relates both to an ability to operate technological applications and to use technology to accomplish personal and collective needs. Gansmø (2009) argued that digital competence is needed in order to use digital media for learning and for developing a democratic and participatory culture in a knowledge society. For Beqiri (2010), digital competence was part of ICT literacy, the first level of technique.…”

“…Delfino (2011) reported concrete computer skills as part of wider digital literacy/competence. Gansmø (2009) wrote about the general aim to provide all pupils with digital competence, and presented the results of concrete ICT skills and use. She referred to studies in 2004-2008, which obviously used the terms computer skills/ICT skills and focused mainly on technical skills.…”

Promoting digital competence in secondary education: are schools there? Insights from a case study

“…Departament de Didàctica i Organització Educativa, Universitat de Barcelona, P. Vall d'Hebron, 171 08035 Barcelona, Spain (Gansmo, 2009). However, different authors (Janssen, Stoyanov, Ferrari, Punie & Pannekeet, 2013;Krumsvik, 2011) agree that, although digital competence may be quite concisely defined, it is less evident in practical terms and difficult to be transferred to the context of schools.…”

Informacijos ir komunikacijos specialistų strateginės lyderystės kompetencijų formavimo tendencijos žinių visuomenėje

“…Tarptautiniame kontekste tirtos esminės kompetencijos apima sėkmingą projektų vadybą (Müller, Turner, 2010); strateginės antreprenerystės efektus kompetencijų vystymuisi (Kyrgidou, Petridou, 2011); lyderio archetipo įvertinimo metodiką (Kets de Vries et al, 2010); IRT ir mokymosi strategijų sisteminį integravimą (Sandberg, Vinberg, 2000); žinių vadybos sistemų, grįstų esminėmis kompetencijomis, vystymą industrijos klasteriuose (Chen, Xu, 2010); lyderystę ir organizacinio mokymosi atvejus globalių organizacijų žinių vadyboje (Singh, 2011); gebėjimų ir kompetencijų rezultatais grįstą bendradarbiavimą asmens žinių vadybos modeliuose (Cheong, Tsui, 2011); mokslinės komunikacijos srautų valdymo rezultatyvumą ir žinių kūrimo ciklo procesų optimizavimą (De Roure et al, 2010); transakcinę ir transformuojančią lyderystės raišką skirtinguose valdymo stiliuose (Jogulu, 2010); kompetencijų profiliavimą ir problemų sprendimą virtualiuose tinkluose (Edelman, Wagner, 2004); teorinius lyderystės vystymo karinėse aplinkose pagrindus (Larison et all, 2006); bibliotekų ir informacijos specialistų kompetencijų vystymo tyrimų metodiką (ChanLin, 2009); skaitmeninę kompetenciją tarpdisciplininėse studijose (Gansmo, 2009); įgūdžių senėjimo prevenciją (CEDEFOP, 2012); lyginamąją XXI a. tarptautinių kompetencijų sistemų analizę (Voogt, Roblin, 2012); vadybinių kompetencijų ugdymą verslo įmonėse (Lileikienė, Martinkienė, 2011); dailės, geografijos pedagogų ugdymo kompetencijų specifiką (Musneckienė, 2007; Subotkevičienė, Stanaitis 2011); mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo problematiką (Melnikova, 2011); sisteminio mąstymo kaip kompetencijos lyderystės kontekste analizę ir taikymą (Skaržauskienė, 2008;; edukologijos, švietimo srities kompetencijų poreikių plotmės analizę ir modeliavimą (Jucevičienė, 2006;Navickaitė, 2012); kvalifikacijos kėlimo efektyvumo problemas (Puškorius, Vanagas, 2011); strategines kompetencijas (Atkočiūnienė, Juškaitė, 2012); globalaus konteksto reikšmę (Martinaitis, 2010); žemės ūkio sektoriaus vadovų kompetencijų vertinimą (Šukė, 2011); informacijos organizavimo principų taikymą elektroninėje erdvėje sisteminiu požiūriu (Kuprienė, 2012) ir kt.…”