Santrauka. Dėl pasitraukimo iš darbinės veiklos padidėjęs laisvo laiko kiekis esant vyresnio amžiaus gali būti panaudojamas mėgstamai veiklai, tapti tobulėjimo, naujos patirties, ramybės
ĮvadasPerėjimas iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą pasižymi daugeliu žmogaus socialinės tapatybės pokyčių (Naujanienė, 2002). Senatvė yra laikotarpis, patiriamas ir išgyvenamas skirtingai -senėjimas atveria daug galimybių, pavyzdžiui, išsilaisvinti nuo darbo prievolių, tačiau dažnai jis sukelia ir socialinių, ekonominių bei psichologinių problemų (Šinkūnienė, 2005; Paillard-Borg ir kt., 2009; Hutchinson ir Warner, 2014). Vyresniame amžiuje žmonės susiduria su daugeliu vaidmenų pokyčių: jie turi išmokti susitaikyti su pasikeitusiu tėvų vaidmeniu (paskutinio vaiko išėjimas iš namų arba "tuščio lizdo" pojūtis) bei atsiradusiu senelių vaidmeniu, prisitaikyti prie laiko planavimo ir užimtumo pokyčių, atsiradusių išėjus į pensiją, sutuoktinio netektimi (našlyste), sumažėjusiu savarankiškumo lygiu ir padidėjusia priklausomybe nuo kitų, išmokti priimti neįgaliojo ar sergančiojo vaidmenį, dažnai -ir institucijos gyventojo vaidmenį (Naujanienė, 2002;Paillard-Borg