Hemofilija a Ir B Sergančių Lietuvos Vaikų Burnos Sveikata Ir Ją Lemiantys Veiksniai

Abstract

Raktažodžiai: hemofilija, ėduonies intensyvumas, rizikos veiksniai SantraukaDėl galimo savaiminio ar pooperacinio burnos gleivinės kraujavimo hemofilija sergančių vaikų (HSV) burnos ligų profilaktika ir gydymas yra nemenkas iššūkis tiek pacientui, tiek gydytojui odontologui. Darbo tikslas: ištirti Lietuvos vaikų, sergančių hemofilija A ir B, dantų sveikatos būklę bei palyginti gautus duomenis su kontroline grupe. Medžiaga ir metodika. Tyrime kviesti dalyvauti visi Lietuvoje gyvenantys 4-17 metų amžiaus hemofilija sergantys vaikai. Kontrolinės grupės asmenys buvo atrinkti atsitiktine tvarka pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Apskaičiuoti ir įvertinti šie kiekvieno tiriamojo duomenys: kiekybinis apnašų indeksas, seilių buferinė talpa ir skatinto seilėtekio greitis, Streptococcus mutans ir Lactobacilli bakterijų kiekis seilėse, KPI/kp reikšmės. Tiriamiesiems ar jų tėvams/globėjams buvo pateikta klausimų apie hemofilijos tipą, burnos higienos įgūdžius, mitybos režimą, tiriamojo tėvų išsilavinimą ir šiuo metu dirbamą darbą. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 57 vaikai: 27 HSV ir 30 kontrolinės grupės vaikų. HSV pieninių dantų ėduonies intensyvumas ir gydymo reikmės buvo mažesnės negu sveikų tiriamųjų. HSV turėjo mažesnį ėduonį sukeliančių bakterijų (Streptococcus mutans ir Lactobacilli) kiekį seilėse, palyginti su jų kontrolinės grupės bendraamžiais. Kontrolinės grupės vaikai buvo iš aukštesnės socialinės ekonominės padėties šeimų negu sergantieji hemofilija. Išvados. HA ir HB sergantys vaikai turėjo mažiau pieninių ėduonies pažeistų dantų negu to paties amžiaus ir gyvenamosios vietos sveikieji. Tiriant abiejų grupių tiriamųjų nuolatinį sąkandį, bendras ėduo-nies intensyvumas ir dantų gydymo reikmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. ĮvadasHemofilija yra įgimta su X chromosoma susijusi recesyviniu būdu paveldima nepagydoma liga, kurią sukelia VIII (hemofilija A) ir IX (hemofilija B) kraujo krešėjimo faktorių trūkumas [1,2]. Hemofilija serga tik vyrai, o moterys yra ligos nešiotojos. Ši liga vienodai paplitusi įvairiose etninėse, socialinėse ir ekonominėse grupėse [1]. Hemofilijos A (HA) dažnis siekia 1:5000-10 000 gyvų gimusių berniukų, o hemofilija B (HB) diagnozuojama 1 iš 30 000-50 000 [3,4]. VU Santariškių klinikų filialo vaikų ligoninės Onkohematologijos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama nuo 1 iki 3 naujų hemofilijos atvejų. Pagal krešėjimo faktorių aktyvumą kraujyje skiriamos trys hemofilijos A ar B formos: lengva (< 0,05-0,40 TV/ml, arba 5-40 proc.), vidutinė (< 0,01-0,05 TV/ml, arba 1-5 proc.) ir sunki (< 0,01TV/ml, arba 1 proc.) [5].Hemofilija sergančių asmenų (HSA) burnos ligų profilaktika ir gydymas yra nemenkas iššūkis tiek pacientui, tiek gydytojui odontologui [6]. Burnoje ši liga pasireiškia savaiminiu dantenų kraujavimu, gausiu ir sunkiai sustabdomu kraujavimu po danties pašalinimo, lūpos ar liežuvio pasaitėlių plastikos, periodontologinių operacijų, žaizdų siuvimo [7]. Net dantų valymas ar kieto maisto kramtymas gali sukelti dantenų kraujavimą, todėl HSA vengia valytis dantis, jų burnos ...

Actions of mothers during breastfeeding problems

“…Tyrimo autoriai nustatė, kad didesnė tikimybė, jog motinos kūdikius žindys ilgiau nei 6 mėnesius, yra tada, kai šeimoje pajamų pakanka, lyginant su motinomis, kurios turi mažesnes pajamas (p = 0,041) [20]. R. Stundžienė, tirdama žindymo rodiklius Vilniaus mieste, nenustatė reikšmingo ryšio tarp pajamų ir žindymo trukmės [21].…”