Hipernatremija Intensyviojoje Terapijoje

Abstract

Hipernatremija – tai būklė, kurios metu natrio kon­centracija plazmoje yra didesnė nei 145 mmol/l. Su šia liga dažnai susiduriama intensyviojoje terapijoje. Tyrimo tikslas − atrinkti ir išanalizuoti ekspertų nu­statytas ir visuotinai pripažintas hipernatremijos rūšis, diagnostikos bei gydymo rekomendacijas. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis PubMed ir Google Scholar mokslinėmis duomenųbazėmis. Naudoti raktažodžiai originalo kalba: hypernatremia, intensive care, lack of free water, hyperosmolarity. Analizei atrinkti laisvai prieinami viso teksto straipsniai anglų kalba, kurių san­trauka ir turinys atitiko tyrimo temą. Tyrimo rezultatai. Hiponatremija dažniausiai susijusi su bendro vandens trūkumu, sutrikusiu troškulio jausmu, negalėjimu sava­rankiškai pasiekti vandens, retais atvejais gali būti dėl hipertoninių tirpalų skyrimo. Kritiškai sunkios būklės pacientų šios ligos rizika didesnė, nes dažnai savaran­kiškai negali kontroliuoti išgeriamo vandens kiekio dėl sedacijos, intubacijos, pasikeitusios sąmonės būklės ar dėl vandens apribojimo tam tikrų būklių metu. Hiper­natremijos klinikinė išraiška priklauso nuo jos atsira­dimo laiko ir sunkumo. Būdinga sutrikusi kognityvinė, neuroraumeninė funkcija, sunkiais atvejais hemoragi­nės komplikacijos ir net mirtis. Gydymas orientuotas į laisvo vandens korekciją, siekiant atkurti plazmos os­moliariškumą. Svarbu nustatyti ligą sukėlusią priežastį ir skirti gydymą. Hipernatremijos korekcijos greitis priklauso nuo ligos atsiradimo trukmės, gretutinių ligų. Dažnas natrio koncentracijos matavimas plazmoje yra būtinas užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, kurios gali atsirasti dėl gydymo. Išvados. Hipernatremija yra dažnai pasireiškianti būklė intensyviojoje terapijoje, susijusi su padidėjusiu miršta­mumu. Svarbiausia rasti jos priežastį ir skirti gydymą, atkurti skysčių balansą ir koreguoti homeostazę. Sie­kiant išvengti smegenų edemos, natrio korekcija netu­rėtų viršyti 8-10 mmol/l per 24 valandas.