Vilniaus universitetas Filologijos fakultetas Vertimo studijų katedra Nijole.maskaliuniene@flf.vu.lt Laiko deiksė straipsnyje aptariama kaip komunikacinio akto sudedamoji dalis. Jos raiška yra svarbi komunikacijos akto metu perteikiamai informacijai suvokti, nes nurodydama laiko momentą, kuriuo vyksta komunikacijos aktas, deiksė tarsi susieja adresantą (kalbėtoją) ir adresatą bei kitus sudėtinius komunikacijos akto elementus į vieną visumą, padedančią kurti ir suvokti kuriamą pasakymą. Dar svarbesnis laiko deiksės vaidmuo tada, kai sakoma kalba (ar užrašytas jos tekstas) verčiama į kitą kalbą. Vertėjas renkasi jam kitoje kalboje prieinamas priemones ne tik kalbos turiniui, bet ir retoriniam poveikiui perteikti. Išnagrinėjus 13 įvairiomis progomis pasakytų Lietuvos politikų kalbų ir jų vertimų (žr. Šaltiniai) nustatyta, kad kartais vertėjai pasirenka praleidimo ar pridėjimo strategiją, t. y. praleidžia laiko deiktikus vertimo tekste, juos kompensuodami ne tik leksinėmis, bet ir gramatinėmis anglų kalbos priemonėmis, arba laiko deiktus vertimo tekste prideda. Straipsnyje aptariamos šių strategijų taikymo implikacijos. ĮVADAS Pastaraisiais metais labai išaugo politologų, kalbininkų, diskurso specialistų ir kitų mokslininkų susidomėjimas politikos kalba. Politologus labiausiai domina politinių sprendimų ir veiksmų poveikis visuomenei, todėl jie dažniausiai nagrinėja, kaip po-litinės realijos konstruojamos diskurse. Kalbininkų ir diskurso specialistų dėmesio centre-kalbos priemonės, kuriomis politinį poveikį turinti informacija perteikiama adresatui siekiant tam tikrų tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į vertimo vaidmenį politi-niame diskurse. Pasirodė keli darbai, kuriuose vertimo kalba nagrinėjama įvairiais, ypač pragmatiniais, aspektais ir analizuojamos originalo ir vertimo tekstų sąsajos (Schäffner 2004; 2007; Chilton 2004). Pasiūlyta ir keletas naudingų metodinių rekomendacijų, pavyzdžiui, Christinos Schäffner prospektyvinė ir retrospektyvinė politikos diskurso vertimo analizė. Prospektyvinė analizė taikoma norint nustatyti, kokios kalbinės prie-monės geriausiai tinka konkrečiam tikslui pasiekti. Retrospektyvinė analizė naudinga tada, kai nagrinėjamas jau išverstas tekstas ir siekiama nustatyti vertėjo pasirinktas kal-bos priemones, paaiškinti jų pasirinkimą strateginių tikslų atžvilgiu.