Raktažodžiai: pradinių klasių mokiniai, mityba, mitybos pokyčiai.
SantraukaTyrimo medžiaga ir metodai. 2010 metais dviejose Vilniaus miesto pradinėse mokyklose anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 460 1-4 klasių mokinių tėvai. 2014 metais tose pačiose mokyklose analogiškai apklausti 346 tėvai. Duomenys analizuoti SPSS 22.0 programa. Kokybinių duomenų analizei naudotas Pearson'o chi kvadratas (χ²). Duomenų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05. Rezultatai. 2010 metais sveikos mitybos rekomendacijų laikėsi 73,3% pradinukų tėvų, 2014 metais -84,8%, atitinkamai kasdien pusryčiaudavo 65,7% ir 73,7% vaikų, prieš miegą valgantys vaikai 2010 metais sudarė 55,2%, o 2014 metais -45,7%. 3 ir daugiau kartų per dieną daržoves 2010 metais valgė 12,2% respondentų vaikų, 2014 metais -11,9%, atitinkamai vaisius 22,9% ir 25,0%, duoną ir grūdinius produktus -28,5% ir 24,3%. Maisto papildus 2010 metais vartojo 44,4% pradinių klasių mokinių, 2014 metais -52,6%. Išvados. Padaugėjo besilaikančių sveikos mitybos rekomendacijų tėvų, kasdien pusryčiaujančių, taip pat vartojančių maisto papildus vaikų. Reikšmingai sumažėjo prieš miegą valgančių vaikų.
ĮvadasVaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaiko elgsenos ir gyvensenos pagrindai, nulemiantys jau suaugusio asmens sveikatą bei gyvenimo kokybę. Deja, būtent vaikystės ir paauglystės laikotarpiu, kuomet žmogaus organizmas yra itin jautrus, galimas įvairių rizikos veiksnių poveikis. [1, 2]. Vienas iš svarbiausių veiksnių -sveikatai nepalanki mityba, kuri gali būti vaiko antsvorio, nutukimo ir įvairių ligų priežastimi [3] [3, 4]. Pasak įvairių sričių specialistų, labai svarbu pradėti formuoti ir ugdyti sveikos gyvensenos įpročius nuo ankstyvos vaikystės, nes būtent tada susiformavę įpročiai gali išlikti visam gyvenimui [5].Maži vaikai yra viena jautriausių grupių, kuriai mityba daro didžiausią įtaką [4]. Kol vaikas nelanko darželio ar mokyklos, šeima atlieka svarbiausią vaidmenį formuodama mitybos įpročius. Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, jo mityba pradeda priklausyti ir nuo ugdymo įstai-gos [6]. Nustatyta, kad vaiko harmoningą augimą, fizinį ir protinį brendimą lemia racionali mityba ir sveikos mitybos įpročių susiformavimas. Suaugęs asmuo laikysis tokių mitybos įpročių, kokie jam buvo išugdyti vaikystėje, todėl siekiant geresnės ateities kartų sveikatos, būtina išskirtinį dė-mėsį skirti tinkamų vaikų mitybos įpročių formavimui [7].Lietuvoje yra atlikta gana daug tyrimų, nagrinėjančių vaikų mitybos ypatumus, tačiau dažniausiai šiuose tyrimuose skiriamas dėmesys aukštesnėse klasėse besimokantiems mokiniams, kurių mitybos įpročius pakeisti sunku [7]. Dažnai pamirštami pradinių klasių mokiniai, kurie dėl to, kad jų įpročiai dar nėra pilnai susiformavę, kaip tik turė-tų būti tyrėjų dėmesio centre. Taip pat svarbu paminėti, kad dauguma mūsų šalyje atliekamų tyrimų, kuriuose analizuojami vaikų mitybos ypatumai, priklauso momentiniams paplitimo tyrimams, o tyrimų, kurių metu būtų vertinamas pokytis toje pačioje pradinių klasių mokinių populiacijoje, Lietuvoj...
