Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų informuotumą apie rotavirusinę infekciją. Rotavirusinė infekcija (RVI) paplitusi visame pasaulyje ir yra dažniausia viduriavimo priežastis. RVI yra aktuali visuomenės sveikatos problema dėl didelio mažamečių vaikų sergamumo. Todėl siekiant veiksmingos RVI profilaktikos būtina suteikti informaciją tėvams. Atliktas tyrimas, naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrime dalyvavo tėvai (102 tėvai), auginantys 3-5 metų vaikus, kurie sirgo RVI ir gydėsi x ligoninėje, gastroenterologijos skyriuje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tėvai nėra pakankamai informuoti apie RVI: daugiau nei trečdalis (36,7 proc.) tėvų turi klaidingas žinias arba nežino apie RVI plitimo būdus. Daugumos (65 proc.) tėvų nuomone, pagrindinis rizikos faktorius, kuris lemia susirgimą RVI, yra bendravimas su sergančiais vaikais ir trečdalis (30 proc.) tėvų teigia, kad asmens, rankų higienos nesilaikymas sukelia susirgimą RVI. 60 proc. tėvų mano, kad vieną kartą persirgus RVI nėra įgyjamas atsparumas. Tėvams trūksta žinių apie skiepų nuo RVI: tik 20 proc. tėvų įsitikinę, kad norint išvengti ligos ir jos komplikacijų veiksmingiausia priemonė yra skiepai, ir tik trečdalis tėvų mano, kad vaikus skiepyti nuo RVI būtina. Tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, kad tėvai kvalifikuotos ir reikalingos informacijos iš sveikatos priežiūros specialistų gauna nepakankamai. Iškilus neaiškumams dėl vaikų higienos, tėvai nėra linkę kreiptis patarimų į slaugytoją, o pagrindinis šaltinis, iš kurio tėvai sužino apie RVI, yra žiniasklaida ir internetas. Tėvų informuotumas apie rotavirusinę infekciją nepakankamas: 3,7 proc. tėvų nežino arba klaidingai žino apie rotavirusinę infekciją, jos užsikrėtimo ir paplitimo kelius, 60 proc. – apie įgyjamą imunitetą žino nepakankamai, ir 30 proc. – apie higienos svarbą. Tėvai vertina skiepijimą nuo rotavirusinės infekcijos, bet 28,3 proc. tėvų įsitikinę, kad skiepai yra veiksmingi, tačiau kita dalis tėvų nevertina skiepų arba nežino apie tai – 31,7 proc. Tėvai teigiamai vertina švietimo ir informacijos priemones, taip pat slaugytojų ar gydytojų pastangas suteikiant informaciją apie rotavirusinę infekciją ir higienos įgūdžius. Tai pažymi 80 proc. tėvų.

Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jis gauna pakankamai žinių. Tyrimo tikslas: išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Tyrime dalyvavo 60 respondentų: populiaciją sudarė tėvai, kurie augina 3 - 6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikus, lankančius ikimokyklinio ugdymo įstaigą, taip pat besigydantys ligoninėje. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, anketą sudarė 23 klausimai: socialiniai – demografiniai klausimai, šeimos mitybos įpročių vertinimas, maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vertinimas, maisto produktų priedų vertinimas, sveikatos mokymo reikšmės vertinimas. Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu, kurio tikslas išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Apklausai naudotas instrumentas – klausimynas. Imtį sudarė 60 tėvų, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tyrimo metu nustatyta, kad tėvų mitybos samprata iš dalies yra teisinga, tėvai žino sveikos mitybos principus, kas yra sveikos mitybos piramidė, tačiau jais šeimoje vadovaujasi ne visi. Tėvams trūksta informacijos apie maisto priedus, papildus, genetiškai modifikuotus maisto produktus (GMO), apie vaiko sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, taip pat kokios ugdomosios programos, sveikatingumo renginiai, kuriuose yra įgyvendinama sveikatos stiprinimo veikla, vyksta jų vaiko lankomojoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Vaiko mitybai ir mitybos įpročiams įtaką daro ir šeimos ekonominė padėtis. Sveikatos mokymo sąvokos samprata tėvų požiūriu labai įvairi: didžioji dauguma mokymą supranta kaip visapusį informavimą apie ligas, sveikatą, profilaktiką, trečdalis mano, kad sveikatos mokymas ieško strategijų sveikesnei gyvensenai pasiekti. Vertinant slaugytojų dalyvavimą sveikatos mokyme, tėvų požiūriu, slaugytojos apie sveikos mitybos reikšmę sveikatai kalba nepakankamai.

No abstract

Raktažodžiai: pacientų po galvos smegenų operacijos slauga, funkcinės būklės vertinimas po galvos smegenų operacijos. SantraukaPooperacinė pacientų slauga priklauso nuo slaugytojų, ypač neurologinio profilio skyriuose, kai situacija gali staiga pasikeisti ir slaugytoja turi tai pastebėti ir laiku sureaguoti. Pacientai, turėję galvos smegenų kraujotakos sutrikimus ar operacijas, patiria mažesnę ar didesnę negalią, nuo kurios priklauso tolimesnis jų socialinis gyvenimas ir darbinė veikla. Pooperaciniu laikotarpiu slaugytojas užima svarbų vaidmenį stebėdamas ir gerindamas paciento fizinę būklę, padėdamas atlikti kasdienę veiklą, aiškinda-mas esamą paciento būseną, jį nuramindamas, supažindindamas su galimomis pooperacinėmis komplikacijomis bei pooperacine ligos eiga. Tikslas: išanalizuoti pacientų po galvos smegenų operacijų slaugą. Tyrimo metodai: pagal parengtą anketą buvo vertinami demografiniai duomenys (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas bei susirgimo tipas) ir naudojami du testai: Barthel indeksas bei Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) pacientų funkcinei būklei įvertinti. Pagrindinis veiksnys, lemiantis slaugos problemas po neurochirurginių operacijų, yra susirgimo tipas. Nei pacientų amžius, nei lytis ženklios įtakos slaugos problemoms neturėjo, slaugos veiksmai priklauso nuo susirgimo tipo ir planuojami pagal motorinių ir pažintinių funkcijų sutrikimus. Įvertinus pacientų savarankiškumą prieš operaciją ir išvykstant iš stacionaro, Barthel indekso ir FNT rezultatų pokytis buvo statistikai reikšmingas (p<0,05). Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad kuo vyresni pacientai, tuo mažesnis jų savarankiškumo atsigavimas po operacijos. ĮvadasŠiuolaikinėje neurochirurgijoje prioritetu tampa ne tik paciento gyvybės išsaugojimas, bet ir sveikatos grąžini-mas. Pooperaciniu laikotarpiu pacientų sveikimą ir grįžimą prie įprastinio gyvenimo ritmo dažnai sunkina pooperacinės komplikacijos [6]. Pastaraisiais metais skiriama vis daugiau dėmesio slaugos specialistams [5]. Optimizuojant sveikatos sistemą slaugytojams keliami vis didesni reikalavimai, plėtojami nauji priežiūros modeliai ir teorijos [9,8]. Kiekviena netgi nedidelė chirurginė intervencija neretai tampa paciento nerimo priežastimi [1,3]. Atlikti tyrimai atskleidė tiesioginę priklausomybę tarp paciento jaučia-mo priešoperacinio nerimo ir skausmo malšinimo poreikio operacijos metu ir pooperaciniu laikotarpiu bei paciento aktyvumo priimant sprendimus, susijusius tiek su planuojama gydymo taktika, tiek su sveikimo procesu [2,4].Pacientai, turėję galvos smegenų kraujotakos sutrikimus ar operacijas, patiria mažesnę ar didesnę negalią, nuo kurių priklauso tolimesnis jų socialinis gyvenimas ir darbinė veikla.Svarbu pažymėti, jog po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ir insultų, smegenų navikų bei galvos smegenų operacijų turi būti teikiama kompleksinė komandinio pobūdžio pagalba, susidedanti iš slaugytojo, kineziterapeuto, ergoterapeuto, neurologo, logopedo, psichoterapeuto, logopedo ir socialinio darbuotojo bendrų veiksmų, paciento ir artimųjų mokymo...