Influence of Cultural and Artistic Values on Urban Recreational Environment Quality

Abstract

Declarations on sustainable urban development enforce analysis of the potential and resources of separate Lithuanian towns supplemented with significant improvements of recreational environment quality. People are under the influence of cultural and artistic values in an urban environment. Interaction problems between human beings and environment concern architects, psychologists, sociologists, doctors, artists. Their influence significantly increases in recreational environment. Recently in various Lithuanian towns and cities the quality of recreational environment has not only improved but, unfortunately, it has lost its important qualitative components. A piece of art in post-soviet urban space and in recreational environment is accepted ambiguously. Destruction of environmental values enforces search for planning or organizational means of spaces to reduce negative reaction. In this aspect experience in the West European culture of towns and cities is very important. In this work the author analyses the experience of some Euro pean cities in integrating artistic and cultural components into recreational spaces. Concrete suggestions for improving formation of recreational environment are given. The experience analysis of Euro pean cities allows to state that the Lithuanian urban recreational environment can be used much more effectively by using artistic means. The paper presents examples of recreational environment formation and suggestions on improving, evaluation and artistic value integration into environment. They could be very useful in planning urban recreational environment. Kultūrinių ir meninių vertybių įtaka miesto rekreacinės aplinkos kokybei Santrauka Žmogaus ir aplinkos sąveikos problemos senos, bet laikui bėgant atsiranda naujų ženklų, liudijančių apie pokyčius, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką gyvenimo kokybei. Ypač jautriai žmogus reaguoja į pokyčius rekreacinėje aplinkoje. Lietuvos deklaruojamos darnaus vystymosi nuostatos verčia ieškoti priemonių, kaip pagerinti rekreacinės aplinkos, o kartu ir gyvenimo kokybę Lietuvos miestuose. Žmogus miesto aplinkoje neabejotinai yra veikiamas kultūros ir meno vertybių: skulptūra, gėlynas, iškirstas ar pasodintas medis iš karto atkreipia dėmesį. Tokių pokyčių poveikis ryškesnis rekreacinėje aplinkoje. Ilgamečiai aplinkos stebėjimai leidžia konstatuoti, jog pastaraisiais metais daugelio Lietuvos miestų rekreacinės aplinkos kokybė ne tik nepagerėjo, bet prarado svarbius kokybinius komponentus. Meno kūrinys posovietinio miesto erdvėje, rekreacinėje aplinkoje vertinamas nevienareikšmiškai. Aplinkos vertybių naikinimas verčia ieškoti planavimo ar erdvių organizavimo priemonių negatyviems reiškiniams mažinti. Šiuo aspektu svarbi vakarietiškos kultūros Europos miestų patirtis. Autorius analizuoja kai kurių Europos miestų patirtį integruojant meno ir kultūros komponentus į rekreacines erdves, pateikiami konkretūs siūlymai, kaip pagerinti rekreacinės aplinkos formavimo darbus. Europos miestų patirties analizė leidžia teigti, kad rekreacijos procese Lietuvos miestų rekreacinė aplinka gali būti naudojama gerokai efektyviau taikant meninio poveikio priemones. Rekreacinės aplinkos vertinimą autorius atliko remdamasis ilgamete šios aplinkos planavimo patirtimi. Pateikiami rekreacinės aplinkos formavimo pavyzdžiai ir vertinimo bei meninių vertybių integravimo į aplinką metodikos tobulinimo pasiūlymai, kurie gali būti naudingi vykdant miestų rekreacinės aplinkos planavimo darbus.