Inksto transplantektomija: ypatumai, komplikacijos ir įtaka tolesnei lėtinės inkstų ligos gydymo raidai

Abstract

Reikšminiai žodžiai: transplantektomija, pakartotina transplantacija, lėtinė inkstų liga. Tikslas. Darbo tikslas yra išanalizuoti inksto transplantato pašalinimo operacijų indikacijas bei komplikacijas ir transplantektomijos įtaką pakartotinų transplantacijų atlikimui bei išgyvenamumui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuoti pacientų, sergančių lėtine inkstų liga išeičių stadijoje, gydymo eiga atlikus inkstų transplantektomijas nuo 1999 iki 2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, vertinant transplantektomijų atlikimo indikacijas, komplikacijas ir šių operacijų įtaką pakartotinų transplantacijų atlikimui ir išgyvenamumui. Per šį laikotarpį 81 pacientui buvo atliktos 88 inkstų transplantektomijos operacijos. Ligonių vidutinis amžius 39,70 ± 1,44 m. Po pirmosios inksto transplantacijos transplantatas pašalintas 73 (82,96 proc.) atvejais, po kadaverinio inksto transplantacijos transplantektomija atlikta 70 (79,55 proc.), dėl urgentinių indikacijų ši operacija atlikta 19 (21,59 proc.) atvejų. Tyrimo tikslas pasiektas įvertinus transplantektomijos ypatumus atskleidžiant operacijos indikacijų, komplikacijų bei pakartotinų transplantacijų atlikimo ir išgyvenamumo sąsajas su demografiniais, klinikiniais ligonių, sergančių lėtine inkstų liga ir gydomų atliekant inkstų transplantaciją, aspektais. Rezultatai. Nustatyta, kad pacientų, kuriems transplantektomijas teko atlikti urgentiškai, kūno masės vidurkis didesnis, palyginti su planingų operacijų atvejais, atitinkami 25,34 ir 22,17 (skirtumas statistiškai patikimas, p < 0,01). Dažniausiai urgentiškai inksto transplantatas pašalintas dėl jo kraujagyslių trombozės. Pooperacinės komplikacijos pasireiškė po 14 (15,9 proc.) operacijų, dažniausiai jos infekcinio pobūdžio. Pacientų su operacinėmis komplikacijos kūno masės indekso vidurkis didesnis, palyginti su kitais, atitinkamai 25,21 ir 22,44 (skirtumas statistiškai patikimas, p < 0,05). Dėl intraoperacinių ir pooperacinių komplikacijų mirė 3 (3,71 proc.) pacientai. Po transplantato pašalinimo operacijos laikotarpyje nuo 15 iki 1 metų pakartotinos transplantacijos atliktos 35 (43,75 proc.) pacientams, dažniausiai per pirmuosius trejus metus. Tuo pačiu laikotarpiu iš stebimų pacientų mirė 18 (22,5 proc.), pusė jų – per pirmuosius trejus metus. Grupės pacientų, kuriems atlikta pakartotina inkstų transplantacija, amžiaus vidurkis 33,66 ± 2,1 m., o mirusių pacientų grupės šis rodiklis – 49,44 ± 3,02 m. (p = 0,0001). Išvados. Didesnis kūno masės indeksas yra rizikos veiksnys, lemiantis transplantektomijų urgentiškumą ir dažnesnes pooperacines komplikacijas. Vidutinis pacientų amžius yra patikimas veiksnys prognozuojant pakartotinų transplantacijų ir mirštamumo dažnį po transplantektomijų.