Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje?

Abstract

Santrauka. Baudžiamasis klimatas Lietuvoje tampa labiau atšiauresnis, tai matyti įver-tinus baudžiamųjų įstatymų leidybos ir baudžiamojo persekiojimo rodiklius. Šis procesas kelia daug klausimų ne vien Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių kriminologamspo 2003 m. Lietuva bent 5 metus pirmavo pagal kalinių skaičiaus mažėjimą Europoje (nors jam net gerokai sumažėjus jis vis tiek dar buvo kelis kartus didesnis už Europos šalių vidurkį), o naujasis Baudžiamasis kodeksas su geriau subalansuota valstybės reakcijos priemonių į nusikalstamą elgesį sistema leido tikėtis ne tik ilgalaikių teigiamų padarinių, bet ir pokyčių baudimo kultūroje. Pastaraisiais metais vis labiau aiškėja, kad ji nepasikeitė. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai baudžiamojo represyvumo didėjimą Lietuvoje atspindintys rodikliai, per jų visumą siekiant atskleisti bendras represyvėjančio baudimo tendencijas. Nors straipsnio pavadinimu keliamas klausimas yra daugiau retorinis ir labiau atspindi apmaudžią nuostabą nei į jį turimą atsakymą ar atsakymus, tačiau remiantis autoriaus ir kitų Europos kriminologų atliktais tyrimais bei įžvalgomis daroma pagrindinė išvada, kad baudimo kultūra pirmiausia priklauso nuo socialinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio konteksto, turinčio ilgą istorinį šleifą, taip pat nuo ekonominio laikmečio ypatumų. Bandymai spręsti nusikalstamo elgesio problemas didinama baudžiamąja represija liudija tebevyraujančią seną tradiciją. Norint ją keisti, būtina ją parodyti ir suvokti, pamatyti esminius skirtumus nuo kitų Europos Sąjungos šalių ir galimas alternatyvas.Pagrindiniai žodžiai: baudžiamasis represyvumas, baudžiamųjų įstatymų leidyba, kalinių skaičius, nusikaltimų dinamika, kriminologinė atpirkimo ožio teorija.

Nusikalstamo bankroto teisinio reguliavimo atitiktis ultima ratio principui: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai

“…48 Tai sąlygoja patikros kriterijaus statuso ultima ratio principui suteikimą sprendžiant apie tai, ar įstatymui prieštaringa veika užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę, kadangi tiek Lietuvos, tiek ir kitų Europos valstybių teisės doktrinoje 49 bei jurisprudencijoje vyrauja požiūris, kad "baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti." 50 Taigi pasitelkdami minėtus kriminalizavimo pagrįstumo kriterijus, galime įvertinti ir pagrįsti esamą nusikalstamo bankroto reguliavimo atitiktį ultima ratio principui.…”

Untitled

“…63 Šioms šalims būdinga griežta, plačios kontrolės aprėpties baudžiamoji politika. Mokslininkų teigimu būtent šių valstybių pavyzdžiu seka dauguma buvusių komunistinio bloko šalių, 64 nes jos atitinka vyraujančius stereotipus ir tendencijas, 65 tačiau kartu neprieštarauja demokratiniams principams, nes griežtos politikos pavyzdžiu yra valstybės, kurias galima vadinti "demokratijos lopšiais".…”

The Principle of Justice in Sentencing

“…Nutartyje pabrėžiama, kad, pagal konstitucinį proporcingumo principą, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones -bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar veiką pripažinti nusikaltimu, ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, su bausmių taikymu nesusijusiomis priemonėmis. Teismo nuomone, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo 32 . Kartu paminėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių.…”