The article deals with the situation and development trends in criminology and criminal justice in Lithuania. The article emphasizes that both the science of criminology and the institutes of criminal justice were developing during a transitional period when, after the restitution of independence, Lithuanian society had started moving towards European standards. The article analyses crime and punishment trends during recent decades, as well as the structure and functions of the main institutions of criminal justice in Lithuania. Special attention is paid to attitudes among the public towards criminal justice, namely the political discourse of criminal justice, opinions of law enforcement institutions, and the representation of the crime situation in Lithuanian mass media.

Santrauka. Baudžiamasis klimatas Lietuvoje tampa labiau atšiauresnis, tai matyti įver-tinus baudžiamųjų įstatymų leidybos ir baudžiamojo persekiojimo rodiklius. Šis procesas kelia daug klausimų ne vien Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių kriminologamspo 2003 m. Lietuva bent 5 metus pirmavo pagal kalinių skaičiaus mažėjimą Europoje (nors jam net gerokai sumažėjus jis vis tiek dar buvo kelis kartus didesnis už Europos šalių vidurkį), o naujasis Baudžiamasis kodeksas su geriau subalansuota valstybės reakcijos priemonių į nusikalstamą elgesį sistema leido tikėtis ne tik ilgalaikių teigiamų padarinių, bet ir pokyčių baudimo kultūroje. Pastaraisiais metais vis labiau aiškėja, kad ji nepasikeitė. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai baudžiamojo represyvumo didėjimą Lietuvoje atspindintys rodikliai, per jų visumą siekiant atskleisti bendras represyvėjančio baudimo tendencijas. Nors straipsnio pavadinimu keliamas klausimas yra daugiau retorinis ir labiau atspindi apmaudžią nuostabą nei į jį turimą atsakymą ar atsakymus, tačiau remiantis autoriaus ir kitų Europos kriminologų atliktais tyrimais bei įžvalgomis daroma pagrindinė išvada, kad baudimo kultūra pirmiausia priklauso nuo socialinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio konteksto, turinčio ilgą istorinį šleifą, taip pat nuo ekonominio laikmečio ypatumų. Bandymai spręsti nusikalstamo elgesio problemas didinama baudžiamąja represija liudija tebevyraujančią seną tradiciją. Norint ją keisti, būtina ją parodyti ir suvokti, pamatyti esminius skirtumus nuo kitų Europos Sąjungos šalių ir galimas alternatyvas.Pagrindiniai žodžiai: baudžiamasis represyvumas, baudžiamųjų įstatymų leidyba, kalinių skaičius, nusikaltimų dinamika, kriminologinė atpirkimo ožio teorija.

Įvadas"Parodykit man jūsų kalėjimus ir aš pa pasakosiu apie jūsų visuomenę" -posakis senas, kaip ir patys kalėjimai, sunku būtų atrasti ir jo autorių. Giluminę visuomenės sąrangą, vyraujančias vertybes ir požiūrius gerai atskleidžia ir kitos socialinės institucijos bei jose vyraujanti socialinė atmosfera (mokyklose, psichiatrijos ligoninėse, globos namuose ir pan.), bet įkalinimo sistemoje, kur itin gerai matomas realus ar tariamas žmogaus ir visuomenės konfliktas, nusikalstamo elgesio, visuomenės baimių, politinių bei teisinių sprendimų ir struktūrinių procesų rezultatas, miniatiūrinis visuomenės ir socialinių santykių maketas turi išraiškingus ir gana gerai matomus kontūrus. Čia, kaip ir daugelyje kitų socialinės komunikacijos sričių, tebesame toli nuo Vakarų kultūros standarto, kuris pats sa- Gintautas SakalauskasĮkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė Santrauka. Straipsnyje baudžiamuoju politiniu ir tarptautiniu aspektu analizuojama įkalinimo praktika Lietuvoje, esminiai pokyčiai ir tendencijos. Kalinių skaičiumi Lietuva lenkia didžią ją dalį Europos valstybių, ir to priežastimi nėra išskirtinis užregistruotų nusikaltimų lygis. Aiškus resocializacijos tikslo laisvės atėmimo bausmei iškėlimas padėtų tinkamai sustyguoti visą įkalinimo sistemą, o vis dar tebevyraujanti asmens "pataisos" koncepcija atrodo nepagrįsta jokiais socialiniais, kriminologiniais ar teisiniais argumentais.

No abstract

Straipsnyje dviejų paskutinių Lietuvoje patvirtintų nusikaltimų prevencijos programų pavyzdžiu analizuojami nusikaltimų prevencijos pagrindai, kertinės nuostatos, veiksmingumo prielaidos ir ideologinis kontekstas. Nusikaltimų prevencijos siekiai ir kuriamos priemonės jiems įgyvendinti priklauso nuo požiūrio į nusikalstamo elgesio esmę, kurį formuoja ir vyraujantis socialinis tikėjimas, ir turimos kriminologinės žinios bei noras ir gebėjimas jomis pasinaudoti. Nusikaltimų prevencijos karžygiai dažniausiai sulaukia visokeriopo palaikymo, nepaisant kylančios ar prognozuojamai kilsiančios grėsmės, su kuria jie pasiryžę kovoti, dydžio bei realumo, taip pat pasirinktų ir siūlomų priemonių (ginklų) veiksmingumo. Todėl viena iš kriminologijos mokslo užduočių yra siūlomus nusikaltimų prevencijos modelius, nuostatas, priemones kritiškai įvertinti per sukauptų žinių ir reflektuotos praktikos prizmę, tai ir mėginama padaryti šiame straipsnyje, skatinant tolesnę mokslinę diskusiją.