Klaipėdos Mokinių Narkotikų Vartojimas Ir Jų Prieinamumas

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti narkotikų vartojimą tarp Klaipėdos miesto vyresniųjų klasių mokinių ir nar­kotikų prieinamumą. Tyrimui atlikti pasirinktas kie­kybinis apklausos raštu metodas. Tyrime dalyvavo 485 mokiniai iš Klaipėdos miesto gimnazijų nuo 16 iki 18 m. amžiaus, iš jų: 209 berniukai ir 276 mer­gaitės. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 21.0 versijos paketą. Rezultatai ir išvados. Dažniausiai mokiniai per pasku­tinius 12 mėn. ar per paskutines 30 d. vartojo kanapių produktus, be to, vaikinai statistiškai reikšmingai daž­niau negu merginos. Ypač dažnai per paskutines 30 d. buvo vartojamas alkoholis ir marihuana tuo pačiu metu. Amfetaminai, ekstazis, kokainas, krekas, LSD ar kitas haliucinogenas, heroinas, haliucinogeniniai grybai buvo vartojami žymiai rečiau. Daugiau nei pusė mokinių turi draugų, kurie marihuaną ar hašišą yra išbandę. Nuo 10 iki 20 proc. mokinių turi draugų, vartojančių LSD ar kitus haliucinogenus, ekstazį, am­fetaminus, kokainą kreką, heroiną, haliucinogeninius grybus. Klaipėdos miesto mokinių nuomone, narko­tines medžiagas galėtų įsigyti prekiautojo namuose, diskotekoje, bare, gatvėje, parke ir panašaus pobū­džio vietose. Dalis mokinių narkotines medžiagas gali įsigyti mokykloje. Beveik pusė mokinių nurodė, jog nežino nė vienos vietos, kurioje galėtų įsigyti narko­tinių medžiagų. Mokiniai, gyvenantys tiek mieste, tiek kaime, nurodė, kad gana lengva ir labai lengva gauti marihuanos ar hašišo. Be to, beveik trečdalio mokinių nuomone, gana lengva nusipirkti LSD ir kitų haliucinogenų, amfetaminų, ekstazio, kokaino, haliucinogeninių grybų. Moksleiviai narkotines me­džiagas gauna iš vyresnių draugų, pasidalina grupėje draugų, gauna iš bendraamžių, nusiperka iš draugų, nusiperka iš girdėto žmogaus, kurio asmeniškai ne­pažįsta arba nusiperka iš visai nepažįstamo žmogaus.

Psichologinis Smurtas Darbe Informacinių Technologijų Sektoriuje

“…Psichologinio smurto darbe tema jau keletą dešimtmečių gvildenama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūroje [11]. Šeštojo Europos darbo sąlygų tyrimo (2015 m.) duomenimis, beveik 16 proc.…”

“…Atlikus Vilniaus ir Klaipėdos ujimo ir priekabiavimo darbo vietose tyrimą pagal ekonomines veiklas ir profesijas buvo nustatyta, kad sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriaus darbuotojai dažniau patiria ujimą ir priekabiavimą, palyginti su švietimo, prekybos ir kitų aptarnavimo sektorių darbuotojais tiriamuo-siuose miestuose [11]. K. Durniat 2018 m. paskelbtame tyrime lygino Lenkijos (n=149) ir Ispanijos (n=148) administracijos darbuotojų patiriamo psichologinio smurto darbovietėje atvejus.…”

“…Pasak B. Pajarskienės, darbovietėse psichologinis smurtas gali kelti stresą ir nerimą, depresijos simptomus, atminties ir miego sutrikimus, virškinimo problemas [11]. Šveicarijos ir Nyderlandų mokslininkų publikacijoje teigiama, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas turi įtakos vėliau pasireiškiantiems darbuotojų sveikatos sutrikimams.…”