1Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakultetas, Edukologijos katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, palmira.peciuliauskiene@leu.lt 2 Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakultetas, Edukologijos katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, dzeraldas.dagys@leu.lt Anotacija. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kaip sudominti naujosios (Z) kartos mokinius fizika. Jame nagrinėjama pagrindinės mokyklos mokinių vidinė fizikos mokymosi motyvacija ir tarpasmeninė sąveika fizikos eksperimentinėje veikloje. Gvildenama, kokie (realūs ar virtualūs) fizikos laboratoriniai darbai geriau skatina naujosios kartos mokinių fizikos mokymosi motyvaciją. Teorinis straipsnio pagrindas -apsisprendimo (angl. self-determination) teorija, kuri vidinę mokymosi motyvaciją leidžia nagrinėti tarpasmeninės sąveikos aspektu. Fizikos eksperimentinė veikla mokykloje yra ypatinga tuo, kad mokiniai turi galimybę komunikuoti tarpusavyje, dirbti grupėmis. Straipsnyje gvildenama, kokias galimybes tarpasmeninei sąveikai sudaro realūs ir virtualūs fizikos laboratoriniai darbai.
Esminiai žodžiai: vidinė fizikos mokymosi motyvacija, tarpasmeninė komunikacija, naujoji (Z) karta.
ĮvadasAktualumas. Visuomenės raida susijusi su žmonių kartų kaita. XXI a. antrojo dešimt-mečio mokyklose mokosi naujosios kartos, kurią sociologai vadina Z karta, mokiniai. Z kartos (gimę 1995-2012 m.) pradžia tapatinama su interneto atsiradimu, su sparčiu informacinių ir komunikacinių technologijų vystymusi (Hove, Stauss, 1991;Miller, 2011). Z kartos santykį su technologijomis taikliai apibūdino A. Cross-Bystrom (2010):