Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bajorų Virtuvė Xvi Amžiuje

Abstract

Vakarų Europos istoriografijoje jau praėjusio šimtmečio devintame–dešimtame dešimtmetyje išsikerojo istorikų dėmesį prikaustę namų ūkio (household, gospodarstwo domowe) tyrimai. Daugiaaspektis namų ūkio termino pobūdis lėmė, kad tyrėjai skirtingai suvokė jo sampratos plotmę ir teikė pirmenybę skirtingiems jo akcentams. Vieni mokslininkai, namų ūkį suvokę kaip vietą, kurioje formuojami ir palaikomi svarbiausi žmonių tarpusavio ryšiai, orientavosi būtent į socialinį namų ūkio problemos aspektą. Tokiu namų ūkio sampratos modeliu pasekė ir Lenkijos (C. Kuklo) bei Lietuvos (E. Saviščevas) istorikai. Kiti tyrėjai, vadovaudamiesi platesne samprata, namų ūkį suvokė ir kaip materialią aplinką, ir kaip grupę žmonių, kurie toje aplinkoje kartu gyveno. Šiuo atveju mokslininkai dėmesį telkė į įvairius „namų gyvenimo“ bruožus, t. y. ne tik į šeimos narių bei tarnų sudėtį ir jų santykius, bet ir į būstą, namų apyvokos daiktus, virtuvę ir pan. (K. B. Neushel, C. M. Woolgaris, R. Sarti). Tiesa, Lenkijoje tokią problematiką daugiausia aprėpė kasdienybės istorijos – vadinamosios papročių istorijos tyrimo sritis. Nors pastaruoju metu ten jau pasirodo netgi atskirų asmenų virtuvės funkcionavimui ir mitybos racionui skirtų analizių

Social and Cultural Relations in the Grand Duchy of Lithuania. Microhistories, eds. Richard Butterwick, Wioletta Pawlikowska, New York, London: Routledge. Taylor & Francis Group, 2019. 257 p. ISBN 978-0-367-20666-6 (hbk); ISBN: 978-0-429-26280-7 (ebk)

“…Dambrauskaitė makes note of this as well, presenting her monograh (based on her doctoral dissertation) 'Homes of the Nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th and the First Half of the 17th Century' . 9 Both the mentioned book (especially Chapter V, which is of most relevance to us) and the article presented in this review were published in the same year, presenting almost identical material. Unfortunately, the article does not make any reference to the author's dissertation.…”

The Career of Scribes of the Grand Duchy of Lithuania and the Factors That influenced It according to the 1566–1623 Lithuanian Metrics Data

“…Mat vieno lapo įrašas į Lietuvos Metrikos knygą kainavo 12 grašių, tiek pat kainavo išrašas. Dokumento įkainis už vieną lapą buvo 1-2 grašiai 29 . Dar brangiau kainavo privilegija, o raštininkas už darbą paimdavo 12 grašių 30 .…”

Місце Хмільних Напоїв У Повсякденному Житті Волинського Міщанства Й Селянства Наприкінці Xv — У Середині Xvi Століття

“…У 1563 р. великокнязівський побір із гарця ринського вина був 4 пенязі, тож, напевно, заможне міщанство могло придбати цей різновид вина 113 . Недорогим було також угорське вино 114 . Із Туреччини до ВКЛ купці привозили, зокрема, куфи (бочки) і півкуфи мушкателю (мускатного вина) і малмазії 115 .…”

“…На жаль, нині немає змоги визначити кількість спожитих трунків на душу населення, однак погоджуємося з думкою Р. Філіпса, що тоді відсоток був значно вищим, ніж сьогодні 134 . Це пов'язано із тогочасними переконаннями, що пиття свіжої, нічим не розбавленої води є небезпечним 135 . Гадаємо, цей фактор сприяв поширенню пива.…”