Lietuvos energetikos darna su gamta

Abstract

Vaclovas Miškinis Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija, Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas Alfonsas Morkvėnas Elektros sistemų katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, LT-51367 KaunasPagrindiniai energijos vartotojai ir teršalų šaltiniai Lietuvoje yra transportas, pramonė, energetikos įmonės, žemės ūkis, namų ūkis bei paslaugų sektorius. Apsaugant gamtą nuo ūkinės veiklos padarinių, energetikai keliami uždaviniai -mažinti elektros jėgainių ir katilinių taršą, naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taupyti energijos išteklius, racionalizuoti degimo procesus, daugiau naudoti mažiau taršių kuro rūšių.Pasirenkant naudotinas energijos rūšis, kiekviena valstybė privalo laikytis tokios politikos energetikos srityje, kad energijos kainos jos piliečiams būtų prieinamos. Kokias energijos rūšis pasirinkti Lietuvai, ne visuomet sprendžia kompetentingi šalies mokslininkai ir specialistai -ekspertai. Lietuvoje vykdoma nacionalinė mokslo programa, kurios tikslai -naujų fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių sukūrimas sudarant mokslines prielaidas Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimumui padidinti, darniai plėtoti šalies energetiką, mažinti energijos intensyvumą, optimaliai panaudoti vietinius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinti aplinkos taršą, nustatyti ateities energetikos kryptis.Raktažodžiai: energetika, darna, aplinkosauga, atominė (branduolinė) energija, energijos intensyvumas ĮVADASAplinkos apsaugos esmę sudaro gamtos išteklių racionalus ir saugus naudojimas, pagrįstas teisinių, biologinių, technologinių ir ekonominių priemonių visuma.Aplinkos apsaugos politika yra viena dinamiškiausių Europos Sąjungos (ES) politikos sričių. Jai turi įtakos suderinta įvai-rių sektorių veikla, nes ekonomika, aplinkos kokybė ir žmonių sveikata sudaro vieningą socialinę ekonominę sistemą, turinčią įtakos formuojant nacionalinę, regioninę ir globalinę politiką. Energetikos, pramonės, transporto ir kitų gamybos sektorių veiklos yra susijusios su aplinkos tarša, gamtos išteklių naudojimu, todėl kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Sėkmin-ga darnaus vystymosi politika sudaro prielaidas visuomenės gerovei siekti. Darnaus vystymosi politikai įgyvendinti būtina aplinkos apsaugą integruoti į kitas veiklos sritis. Aplinkosaugos integracijos prielaida -visose ES valstybėse turi būti vienodas aplinkos apsaugos reikalavimų suvokimas, atsakomybės mechanizmų ir teisės aktų nustatymas.Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio vadovų susitikime Rio de Žaneire 1992 m. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija [1]. Kadangi darnaus vystymosi koncepcija yra tapusi išsivysčiusių šalių plėtros pagrindu, sėkminga Lietuvos veikla ES ir kitose įvairiose pasaulinėse organizacijose labai priklauso nuo Lietuvos pažangos įgyvendinant pagrindines darnaus vystymosi nuostatas [2]. 1995 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT / EEK) regiono aplinkos apsaugos ministrų deklaracijoje nurodoma, kad būtin...

Energy Efficiency as Precondition of Energy Security

“…The total energy consumption for military purposes of all the states participating in the activity of this agency equals that of a small EU state (Energy efficiency 2013). Because of the dwindling traditional fossil fuel resources alongside the simultaneously increasing strictness in the requirements which are applied to all technological structures concerning their harmonious functioning with the nature, increase in the energy efficiency is becoming one of the most important directions in the sustainable energy development (Baublys et al 2011;Juozaitis 2013).…”

New Changes in Lithuanian Energy Sector

“…In 2010, the major contribution into air pollution was from the energy sector (67 % of SO 2 , 65 % of particulate matter and 52 % of CO), transport sector (68 % of NO x and 45 % of CO) and manufacturing (65 % of volatile organic compounds). Implementation of measures directed to reduction of SO 2 and NO x emitted into atmosphere by implementing the national emission reduction and ambient air quality improvement programmes is required (Baublys et al 2011).…”

“…These changes in thousand tons of oil equivalents are shown in Table 2 and Figure 2. Lithuania 2004Lithuania , 2006Lithuania , 2008Lithuania , 2009Lithuania a, 2010Lithuania , 2012Baublys et al (2011) During the period 2000-2009 the share of the nuclear -the cheapest imported fuel -was very high and fluctuated about 31 % with the lowest value of 25.4 % in 2006, and the highest value of 36.6 % in 2003. The role of nuclear fuel was very important because being comparatively cheap nuclear fuel helped to relieve certain burden of balance of payments and therefore soften social problems during transition period.…”

“…However, in 2009, due to significant reduction of motor fuel consumption, share of oil products decreased to 28.7 % and increased again to 36.2% in 2010. 4 -Indigenous resources; -Coal; 6 -Electricity import Source: Statistics Lithuania 2004, 2006, 2008, 2009a, 2010Baublys et al (2011) At present natural gas is one of the most important fuels in the Lithuanian primary energy balance. The share of natural gas, the most attractive fuel in a long-term perspective, was about 25 % over the period 1990-2008.…”

Garuojančių lašelių sudėtinės pernašos nestacionariųjų procesų sąveikos sisteminis įvertinimas

“…Tai susiję su sparčiai augančia energijos paklausa pasaulyje ir darnaus energetikos vystymo idėja, kuri lėmė spartesnį aplinkosauginės politikos orientavimą į aplinkos taršos profilaktiką [2][3][4][5]. Teršalų išmetimai iš ener getikos ir pramonės objektų yra antroje vietoje po transpor to, o pagal šiluminį gamtos teršimą -netgi pirmauja.…”