One of the most important strategic goals in Lithuania is implementation of sustainable development provisions. Taking into consideration closure of Ignalina Nuclear Power Plant implementation of this aim depends very much on development of the Lithuanian energy sector. This paper presents some findings from the analysis of the Lithuanian energy policy and the energy sector development, in particular taking into consideration the role of energy efficiency, renewable energy sources and nuclear energy. The paper focuses on changes in primary energy balance and in deployment of renewable energy sources over the period 2010-2020. The paper also presents analysis of changes in electricity generation taking focus on factors stimulating construction of new regional nuclear power plant in Lithuania and factors limiting its attractiveness.

The paper provides a comparative analysis of economic growth in Estonia, Latvia and Lithuania and discusses differences in development of the main sectors during the period 2000–2016. Based on detailed analysis of energy sector development, the driving factors influencing changes in primary energy consumption in each country and in the Baltic region are discovered. Increase of renewable energy sources (RES) consumption in the Baltic region over this period by 73.6% is emphasized. The paper presents valuable insights from analysis of trends in final energy consumption by sectors of the national economies, branches of the manufacturing sector, and by energy carriers. Long-term relationships between economic growth and final energy consumption are established. An econometric model was applied to predict final energy demand in the Baltic States for the 2020 horizon. It is emphasized that growing activities in the manufacturing and transport sectors will cause increase of final energy demand in all three countries. Based on detailed analysis of greenhouse gas (GHG) emissions trends some positive shifts are shown and the necessity of new policies in the transport sector and agriculture is identified. Changes of emission intensity indicators are examined and a potential for decoupling of carbon dioxide (CO2) emissions from economic growth in Estonia is indicated.

No abstract

Increase of energy efficiency remains as one of the major strategic objectives in Lithuania. Effective use of existing energy saving potential increases energy security and reduces emissions of greenhouse gas and other pollutants. In order to meet the growing energy demand and to reduce the negative impact of the energy sector on environment, increase of the role of renewable energy sources in the country's primary energy balance, as well as larger deployment of energy-efficient and smart technologies in all areas, including military structures, are required. When analysing energy security and energy efficiency, as the two interrelated aspects of the Lithuanian energy policy, assessment of the global energy trends in the world, the EU and neighbouring countries, expected developments in the modern technologies, as well as global aspirations to neutralize the threat of climate change was performed. The paper provides an overview of energy consumption trends in the European Union and Lithuania, energy policy in the NATO alliance, as well the current status of energy consumption in the Lithuanian National Defence System.Reference to this paper should be made as follows: Baublys, J.; Miškinis, V.; Konstantinavičiūtė, I.; Lekavičius, V. 2015. Energy efficiency as precondition of energy security, Journal of Security and Sustainability Issues 4(3): 197-208.

Vaclovas Miškinis Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija, Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas Alfonsas Morkvėnas Elektros sistemų katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, LT-51367 KaunasPagrindiniai energijos vartotojai ir teršalų šaltiniai Lietuvoje yra transportas, pramonė, energetikos įmonės, žemės ūkis, namų ūkis bei paslaugų sektorius. Apsaugant gamtą nuo ūkinės veiklos padarinių, energetikai keliami uždaviniai -mažinti elektros jėgainių ir katilinių taršą, naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taupyti energijos išteklius, racionalizuoti degimo procesus, daugiau naudoti mažiau taršių kuro rūšių.Pasirenkant naudotinas energijos rūšis, kiekviena valstybė privalo laikytis tokios politikos energetikos srityje, kad energijos kainos jos piliečiams būtų prieinamos. Kokias energijos rūšis pasirinkti Lietuvai, ne visuomet sprendžia kompetentingi šalies mokslininkai ir specialistai -ekspertai. Lietuvoje vykdoma nacionalinė mokslo programa, kurios tikslai -naujų fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių sukūrimas sudarant mokslines prielaidas Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimumui padidinti, darniai plėtoti šalies energetiką, mažinti energijos intensyvumą, optimaliai panaudoti vietinius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinti aplinkos taršą, nustatyti ateities energetikos kryptis.Raktažodžiai: energetika, darna, aplinkosauga, atominė (branduolinė) energija, energijos intensyvumas ĮVADASAplinkos apsaugos esmę sudaro gamtos išteklių racionalus ir saugus naudojimas, pagrįstas teisinių, biologinių, technologinių ir ekonominių priemonių visuma.Aplinkos apsaugos politika yra viena dinamiškiausių Europos Sąjungos (ES) politikos sričių. Jai turi įtakos suderinta įvai-rių sektorių veikla, nes ekonomika, aplinkos kokybė ir žmonių sveikata sudaro vieningą socialinę ekonominę sistemą, turinčią įtakos formuojant nacionalinę, regioninę ir globalinę politiką. Energetikos, pramonės, transporto ir kitų gamybos sektorių veiklos yra susijusios su aplinkos tarša, gamtos išteklių naudojimu, todėl kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Sėkmin-ga darnaus vystymosi politika sudaro prielaidas visuomenės gerovei siekti. Darnaus vystymosi politikai įgyvendinti būtina aplinkos apsaugą integruoti į kitas veiklos sritis. Aplinkosaugos integracijos prielaida -visose ES valstybėse turi būti vienodas aplinkos apsaugos reikalavimų suvokimas, atsakomybės mechanizmų ir teisės aktų nustatymas.Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio vadovų susitikime Rio de Žaneire 1992 m. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija [1]. Kadangi darnaus vystymosi koncepcija yra tapusi išsivysčiusių šalių plėtros pagrindu, sėkminga Lietuvos veikla ES ir kitose įvairiose pasaulinėse organizacijose labai priklauso nuo Lietuvos pažangos įgyvendinant pagrindines darnaus vystymosi nuostatas [2]. 1995 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT / EEK) regiono aplinkos apsaugos ministrų deklaracijoje nurodoma, kad būtin...