Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais

Dobrovolskij, Valerij; Stukas, Rimantas

doi:10.5200/sm-hs.2013.089

Cited by 6 publications

(9 citation statements)

References 0 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Our research showed that although both males and females were not consuming optimal levels of suggested main food groups of the healthy diet (vegetables, fruits), males were found to consume the least preferential food groups (red meat and junk food) more frequently, compared to females. These tendencies were also observed in other nutrition habits of adults and elderly surveys, performed in Lithuania (39,40) and also in nutrition and nutritional habits evaluation of Vilnius city dwellers in 2007 (41), which both testified, that Lithuanians did not consume sufficient amounts of vegetables and fruits, although significantly more women than men consumed dairy products, vegetables and fruits; while men, compared to women, were more likely to consume more meat high in fat. Nonetheless, overall nutrition habits of Lithuanians have become healthier: 1994-2010 national surveys have demonstrated, that the proportion of persons spreading butter on bread has decreased and the consumption of fresh vegetables and vegetable oil in cooking has increased (42).…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 63%

The Relationship Between the Healthy Diet Index, Chronic Diseases, Obesity and Lifestyle Risk Factors Among Adults in Kaunas City, Lithuania

et al. 2021

View full text Add to dashboard Cite

A healthy and balanced diet is an important factor contributing to overall health and wellness. The aim of this study was to develop a Healthy Diet Index (HDI) score and assess its association with various chronic diseases and lifestyle risk factors. A cross-sectional survey included 1,111 adults aged 18 years and older. Information on dietary habits was collected using a questionnaire. Additional demographic, socioeconomic and lifestyle risk factors data were also collected. Sixteen food groups were used to develop the HDI score for the residents of Kaunas city, Lithuania based on the national recommendations, World Health Organization (WHO) and other guidance on a healthy diet. We used logistic regression models to assess the association of the HDI score with chronic diseases, obesity and lifestyle risk factors. We found that both males and females were lacking the optimal consumption of the base components of a healthy diet–fruits and vegetables, starchy carbohydrates, and proteins. We also observed significant associations between the HDI score and several outcomes such as hypertension, arrhythmia, physical activity, and obesity. The suggested HDI score could serve as a valuable tool in assessing and improving dietary habits beneficial for promoting health and preventing many diseases.

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 63%

The Relationship Between the Healthy Diet Index, Chronic Diseases, Obesity and Lifestyle Risk Factors Among Adults in Kaunas City, Lithuania

et al. 2021

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Lyginant su 2017 m. atliktu tyrimu, šis skaičius išaugo nuo 67 iki 80 procentų. Kitose valstybėse atlikti tyrimai taip pat parodė, kad gyventojai kaip sveikatai palankesnę dažniausiai nurodo viso grūdo ar skaidulinėmis medžiagomis papildytą duoną [11,12].…”

Section: Rezultatų Aptarimasunclassified

Suaugusių Ir Pagyvenusių Lietuvos Gyventojų Žinios Apie Mitybą

Bulotaitė¹,

Bartkevičiūtė²,

Stukas³

et al. 2021

Health Sciences

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

Tikslas. Ištirti ir įvertinti suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų žinias apie mitybą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas vyko 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Anketinės apklausos būdu buvo ištirtos ir įvertintos 2910 suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų žinios apie mitybą. Apklausa anoniminė, analizuojami tik apibendrinti duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS Statistics 18.0 statistinių duomenų analizės paketu. Nustatyta, kad tik 10 proc. apklaustųjų žino, kad rekomenduojama vaisių ir daržovių vartoti 5 ir daugiau porcijų per dieną; tik trečdalis žino, kad mažiausiai rekomenduojama vartoti sočiųjų riebalų ir kad transriebalų (riebalų rūgščių transizomerų) būna iš dalies hidrintuose augaliniuose riebaluose. Tik kas antras gyventojas žino, kad šviežiai spaustų sulčių maistingumas neatitinka tokio pat kiekio šviežių vaisių maistingumo ir kad didžiausias kalcio kiekis yra piene. 80,1 proc. gyventojų žino, kad sveikatai palankesnė yra viso grūdo duona, o apie 60 proc. Teisingai atsakė, kad rekomenduojama vartoti liesesnius pieno produktus. Tik 42,4 proc. gyventojų teisingai atsakė, kad ,,Rakto skylutės“ simbolis žymi sveikatai palankesnius maisto produktus. Išvada. Ne visų suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų žinios apie mitybą yra pakankamos; geresnėmis žiniomis apie mitybą pasižymi moterys, jaunesnio amžiaus bei aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai.

show abstract

“…Mūsų atliktas tyrimas ir kitų autorių atlikti tyrimai išryškino studentų valgymo įpročių pobūdį, kuris nedera su sveikos mitybos nuostatomis. Tai atliepia ir Lietuvos gyventojų mitybos įpročius, kurie neatitinka oficialių sveikos mitybos rekomendacijų [17]. Studijų metu reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunų žmonių, studentų švietimui ir informavimui, skatinti studentus pasirinkti su sveika gyvensena susijusius pasirenkamus studijų dalykus, integruoti sveikos gyvense-nos, sveikos mitybos, sveikatos stiprinimo temas, klausimus į dėstomus dalykus.…”

Section: Rezultatai Ir Jų Aptarimasunclassified

Universiteto Studentų Mitybos Įpročiai Ir Vartojamo Maisto Kokybė

Strazdienė¹,

Strukčinskienė²,

Griškonis³

2019

Public Health

View full text Add to dashboard Cite

Studijų laikotarpiu keičiasi jaunų žmonių gyvenimo sąlygos, didėja užimtumas, prasideda savarankiškas gyvenimas, keičiasi vertybės ir gyvensena. Studijų metu didėja protinis ir fizinis krūvis, kuris turėtų būti kompensuojamas visaverte mityba. Tačiau šiuo laikotarpiu lengvai įgyjami netinkami gyvensenos įpročiai, kurie gali turėti neigiamų pasekmių ateityje. Tyrimo tikslas buvo analizuoti Klaipėdos universiteto studentų mitybos įpročius bei vartojamo maisto kokybę. Metodai. Kiekybiniam tyrimui pasirinkta apklausa raštu. Tyrimas buvo atliktas 2017 metais Klaipėdos universitete. Apklausoje raštu dalyvavo 542 įvairių fakultetų studentai (286 merginos ir 256 vaikinai). Rezultatai ir išvados. Tyrimas atskleidė studentų nuomonę apie maisto produktų pasirinkimo kriterijus. Apie pusė apklaustų merginų maisto produktus renkasi atsižvelgdamos į jų sudėtį, daugiau nei trečdaliui vaikinų yra svarbi maisto produktų prekinė išvaizda. Trečdaliui merginų ir vaikinų renkantis maisto produktus yra svarbi jų kaina. Studentės merginos atsakingiau renkasi maisto produktus nei studentai vaikinai. Renkantis maisto produktus studentams svarbios jų savybės – šviežumas, skonis ir aromatas. Daugiau kaip pusė merginų ir vaikinų ekologiškus maisto produktus vartoja tik kartais. Merginos dažniau vartoja ekologiškus maisto produktus nei vaikinai. Studentai vaikinai dažniau vartoja greitą maistą nei studentės merginos. Merginų ir vaikinų pietų valgymo įpročiai panašūs: beveik trečdalis studentų visai nepietauja ir tik nedaugelis nešasi į paskaitas (ar darbą) pietums namuose pagamintą maistą. Vaikinai dažniau valgo per dieną nei merginos, tačiau visų studentų mityba nėra pakankamai reguliari.

show abstract

Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais

Cited by 6 publications

References 0 publications

The Relationship Between the Healthy Diet Index, Chronic Diseases, Obesity and Lifestyle Risk Factors Among Adults in Kaunas City, Lithuania

The Relationship Between the Healthy Diet Index, Chronic Diseases, Obesity and Lifestyle Risk Factors Among Adults in Kaunas City, Lithuania

Suaugusių Ir Pagyvenusių Lietuvos Gyventojų Žinios Apie Mitybą

Universiteto Studentų Mitybos Įpročiai Ir Vartojamo Maisto Kokybė

Contact Info

Product

Resources

About