2014 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams.
113CoaCtivity: Philosophy, Communication 2014, Vol. 22, No. 2, 113-125. ISSN 2029-6320/eISSN 2029 Įteikta 2013-08-30; priimta 2013-11-14 Straipsnyje analizuojama kūrybingumo sampratų raida socialiniuose moksluose. Aptariamos kūrybingo individo, kūrybinio proceso ir aplinkos sampratos. Išskiriamos makro-, mezo-ir mikroaplinkos, lemiančios kūrybingumą, atkreipiant dėmesį į kolektyvinį kūrybingumą, kaip palankų inovacijoms kurti mikroaplinkos veiksnį. Kūrybingumo sampratų raidoje įžvelgiama tendencija judėti nuo išskirtinės, elitinės, siauros kūry-bingumo sampratos, matuojamos kūrybos produktais ir jų gausa, platesnės kūrybingumo, kaip kasdienio patyrimo, sampratos link prieinamumo daugumai žmonių. Daroma išvada, kad kūrybinėse industrijose laipsniškai atsisakoma genijaus ar talento išskirtinio kūrybingumo mistikos ir krypstama link platesnės kūry-bingumo kaip valdomos sistemos sampratos, akcentuojant kūrybingumo ryšį su vidiniais sistemos elementais ir socialiniu kontekstu.Reikšminiai žodžiai: kūrybingas individas, kūrybingas produktas, kūrybingas procesas, kūrybingumo aplinkos, kolektyvinis kūrybingumas, naujumas ir problemų sprendimas, kūrybingumo valdymas kūrybi-nėse industrijose.