Management of acquired benign tracheoesophageal fistula in adults: a twelve-year experience

Abstract

Background / ObjectivesAcquired nonmalignant tracheoesophageal fistula (TEF) in adult patients develops in a variety of conditions, the predominant being postintubation. Several management options have been suggested, while the optimal strategy remains controversial.The aim of this review is to present our clinical experience and to find the optimal management for TEF.MethodsThis study is a retrospective review of all patients who underwent management for benign TEF at the Vilnius University Hospital between January 2000 and December 2012.ResultsSeven patients (three female and four male) with a benign TEF were referred to the Department of General Thoracic Surgery of the Vilnius University Hospital from January 2000 to December 2012. Their mean age was 48.3 ± 11.4 years. PostintubationTEF accounted for six fistulas (85.7%), while one patient (14.3%) suffered from injury during percutaneous dilational tracheostomy. Five patients underwent TEF closure (71.4%). Four patients underwent a simple repair of the fistula, while one patient required tracheal resection and reconstruction. Endoscopic management with tracheal dilation and T tube placement was performed to one (14.3%) and additional jejunostomy was done also to one patient (14.3%). Four patients (57.1%) hadpostoperative complications. Two postoperative deaths occurred (28.6%).ConclusionsSingle-stage surgical repair with or without tracheal resection and reconstruction can be successfully performed after the weaning from mechanical ventilation in patients with acquired nonmalignant TEF.Key words: tracheoesophageal fistula, surgical closure, tracheal resection, nonmalignant fistulaĮgytos tracheoezofaginės jungties gydymas: dvylikos metų patirtis Įvadas / tikslasĮgytos nenavikinės kilmės tracheoezofaginės jungties (TEJ) priežastys yra įvairios, dažniausia iš jų – pointubacinė. Yra pasiūlyta keletas gydymo metodų, tačiau dėl geriausios gydymo taktikos vis dar diskutuojama. Šios apžvalgos tikslas – išnagrinėtimūsų klinikinę patirtį ir rasti optimalų gydymą tų ligonių, kuriems nustatyta TEJ.MetodaiRetrospektyviai išanalizuoti ligoniai, kurie 2000–2012 m. buvo chirurginiu būdu gydomi Vilniaus universiteto ligoninės Krūtinės chirugijos skyriuje. Rezultatai2000–2012 m. nuo nenavikinės kilmės TEJ gydyti 7 ligoniai (3 moterys ir 4 vyrai), kurių amžiaus vidurkis buvo 48,3±11,4 metų. Pointubacinė TEJ nustatyta šešiems ligoniams (85,7 %), vienam ligoniui (14,3 %) TEJ atsirado po perkutaninės dilatacinės tracheostomijos. Penki ligoniai gydyti chirurginiu būdu (keturiems ligoniams trachėja atskirta nuo stemplės, o jų sienų defektai užsiūti; vienam ligoniui papildomai atlikta trachėjos rezekcija ir rekontstrukcija). Endoskopinis trachėjos spindžio plėtimas ir stentavimas T formos endoprotezu taikytas vienam ligoniui (14,3 %); maitinimui skirta jejunostoma atlikta taip pat vienam ligoniui (14,3 %). Keturiems ligoniams pasitaikė pooperacinių komplikacijų (57,1 %). Po gydymo mirė du ligoniai.IšvadaVienmomentė TEJ šalinimo operacija su trachėjos rezekcija ir rekonstrukcija arba be jos gali būti sėkmingai atlikta savaime kvėpuojantiems ligoniams, kuriems yra nenavikinės kilmės TEJ.Reikšminiai žodžiai: tracheoezofaginė jungtis, trachėjos rezekcija, nenavikinės kilmės jungtis.