Mentalizacijos raidos veiksnių vaikystėje ir paauglystėje apžvalga

Abstract

Mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. Nors šis gebėji-Pagrindiniai žodžiai : mentalizacija, reflektyvioji funkcija, psichikos teorija, ankstyvoji vaikystė, vidurinė vaikystė, paauglystė.

Mentalizacijos paauglystėje raida ir sutrikimai

“…apibūdina skirtingai. Kita vertus, pati mentalizacijos sąvoka negali būti tapatinama nė su vienu iš jų (Choi-Kain & Gunderson, 2008;Gervinskaitė-Paulaitienė ir Barkauskienė, 2016).…”

“…Anot teoriją plėtojan-čių autorių , tai specifiškas žmonėms gebėjimas, aukščiausias evoliucinis intelektualinės raidos taškas; ji susijusi su tam tikrų smegenų žievės dalių (naujosios smegenų žievės) išsivystymu ir skirta suprasti bei paaiškinti kitų veiksmus suvokiant, kokios psichikos būsenos juos nulėmė. Tai vienas pagrindinių savasties įvertinimo mechanizmų ir savasties organizaciją lemiantis veiksnys (Fonagy et al, 2005). Kitaip tariant, ši daugiabriaunė sąvoka apima gebėjimą suvokti, pripažinti, turėti nuoseklų ir suprantamą savo ir kitų psichikos būsenų vaizdą bei suteikti prasmę emocijoms.…”

“…Mentalizacijos raida apima tarpasmeninio proceso transformaciją į vidinį (Allen et al, 2008) ir tam, kad savęs ir kito mentalizacija galėtų vykti paauglystėje, būtini savasties raidos pasiekimai, įgyti ankstesniu laikotarpiu. Jau apie antrus metus vaikas pradeda suprasti, kad veiksmas gali keisti tiek vidines būsenas, tiek aplinką bei priskirti tam tikras intencijas tiek sau, tiek kitiems, randasi vidinių priežasčių supratimas ir galimybė prognozuoti kitų elgesį (Fonagy et al, 2005). Tai tampa stabiliomis kitų žmonių vidinių reprezentacijų charakteristikomis ir kuriama vidinio pasaulio psichikos teorija.…”

“…Ši savęs reprezentacija yra būtina autobiografinės atminties formavimosi sąlyga, todėl tik apie 4-5 metus formuojasi autobiografinis savasties lygmuo. Šiame etape savęs patyrimas pradedamas organizuoti į bendrą visumą, įgyja priežasti-nę laikinę perspektyvą (Fonagy et al, 2005). Taigi atsiranda ilgalaikis autobiografinis savasties patyrimas ir gebėjimas išlaikyti mentalizacijos poliai stiprėja paauglystėje, tačiau šie įgūdžiai nepasiekia suaugusiųjų lygmens (Bosco et al, 2014).…”

“…Šiuo metu gausu tyrimų, įrodančių, kad kraštutinės nesaugaus prieraišumo formos, ypač dezorganizuotas prieraišumas, labai sunkina arba apskritai sutrikdo mentalizavimo gebėjimų raidą tolesniame gyvenime (detalesnę apžvalgą žr. Gervinskaitė-Paulaitienė ir Barkauskienė, 2016). Nesėkminga mentalizacija sukelia problemų ne tik todėl, kad labai sunkina socialinius ryšius prieraišumo kontekste, bet ir sužadina prementalizacinius mąstymo apie save -tapatųjį, tariamąjį bei teleologinį -psichikos funkcionavimo būdus (plačiau žr.…”