Child attachment undergoes major changes during middle childhood. Maternal reflective functioning (RF) is hypothesized to be an important correlate of a child’s attachment security during this period; however, the child’s gender role in this association has not been examined yet. In the present study, we used 64 mother-child (6–11 years old) dyads from a community sample to analyze the association between maternal RF and child attachment security and whether this link is moderated by gender. Maternal RF was assessed on the Parent Development Interview Revised (PDI-R2) and child attachment classifications were examined by the Child Attachment Interview (CAI). Results revealed the positive and statistically significant association between maternal RF and child attachment security in the whole sample. Further evaluations of this link in the groups of girls and boys separately indicated its significance for girls only. Finally, moderation analysis demonstrated the relation between child attachment security and maternal RF to be moderated by gender. These findings provide a new knowledge on gender role in attachment security in relation to maternal RF as well as suggest possible differentiation in the correlates on the pathway of secure attachment between girls and boys during middle childhood.

Mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. Nors šis gebėji-Pagrindiniai žodžiai : mentalizacija, reflektyvioji funkcija, psichikos teorija, ankstyvoji vaikystė, vidurinė vaikystė, paauglystė.

Background Borderline personality symptoms include emotional dysregulation, high levels of impulsivity leading to self-harm and suicidality, an unstable sense of self, fears of abandonment, extremely turbulent relationships, and psychic pain. They are considered to disrupt normative adolescent development however their unique contribution to different domains of functioning is important to understand among community adolescents.Objective This study aimed to analyze the specificity of the relationship between borderline personality symptoms and psychosocial and health-related functioning during adolescence in a community sample. Method A community sample consisted of 379 adolescents aged 11-18. Borderline personality questionnaire, Youth self-report, Satisfaction with life scale, questions addressing academic performance, and social relationships were used to assess the different domains of functioning. Results Data from the present study revealed that there is a substantial part of adolescents from a community sample (19.71%) who endorse significant levels of borderline personality symptoms. Adolescents from this group as compared to peers face more difficulties in all spheres of functioning. Furthermore, borderline personality symptoms uniquely predicted social problems, academic achievement, health concerns, and life satisfaction of adolescents above and beyond internalizing and externalizing difficulties. Conclusion Higher levels of borderline personality symptoms were associated with poorer psychosocial and health-related functioning among adolescents at the community level. Considering that adolescence is a sensitive period for the development of personality disorder, findings of this study add up to the empirical evidence that borderline personality pathology should be integrated as a target for prevention and early intervention.

Raktažodžiai: nepalankios vaikystės patirtys, smurtas, nepriežiūra, ankstyvoji paauglystė, emocijų reguliacija, somatiniai skundai Santrauka Smurtas prieš vaikus yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, siejama su skirtingomis nepalankiomis pasekmėmis, tarp jų ir prasta emocijų reguliacija, psichosomatiniais nusiskundimais. Vis dėlto šios sąsajos ankstyvojoje paauglystėje dar per menkai suprastos. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti suvokto smurto patyrimo vaikystėje ir emocijų reguliacijos bei somatinių skundų sąsajas ankstyvojoje paauglystėje. Tyrime dalyvavo 565 12-14 metų paaugliai, kurie užpildė Vaikystės patirčių klausimyną (VPK), Emocijų reguliacijos indeksą vaikams ir paaugliams (ERICA), Emocijų reguliacijos klausimyną vaikams ir paaugliams (ERQ-CA), 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo lapą . Šio tyrimo rezultatai atskleidė, jog 23,7% dalyvių nurodė patyrę smurtą, 7,7% paauglių turėjo į rizikos grupę patenkančių somatinių sunkumų. Paaugliai, kurie nurodė patyrę smurtą vaikystėje, pasižymėjo prastesne emocijų reguliacija, didesniu polinkiu į emocijų slopinimą, rečiau naudojo situacijos pervertinimą kaip emocijų reguliacijos strategiją, pasižymėjo dažnesniais somatiniais skundais nei smurto nepatyrę paaugliai. Jaunesnieji paaugliai, kurie turėjo somatinių sunkumų, taip pat pasižymėjo prastesne emocijų reguliacija. Daugiau patyrusių nei nepatyrusių smurtą paauglių turėjo labai ryškių somatinių skundų be aiškios medicininės priežasties. Suvoktas smurto patyrimas, prastesnė emocijų kontrolė, prastesnis emocijų supratimas ir rečiau naudojamas emocijų slopinimas prognozavo didesnius jaunesniųjų paauglių somatinius skundus. SUVOKTAS SMURTO PATYRIMAS, EMOCIJŲ ĮvadasSmurtas prieš vaikus yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje, siejama su nepalankiomis pasekmėmis vaiko raidai ir sveikatai (1-3). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), beveik ketvirtadalis suaugusiųjų nurodo vaikystėje patyrę fizinį smurtą, 36 procentai nurodo patyrę emocinį smurtą (2). Lietuvoje smurto prieš vaikus problema taip pat aktuali: pagal vaikų mirtis dėl patirto smurto Lietuva pirmauja tarp Europos są-jungos šalių (4). Miestų ir rajonų vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2016 m. užfiksuotas 2681 atvejis, kada iš viso nuo smurto galimai nukentėjo 2474 vaikai (0,5 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų) (5), tačiau gali būti, jog nemenka dalis smurto prieš vaikus atvejų yra neatpažįstama ir nepatenka į specialistų akiratį. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip tyčinė emocinė, fizinė ar seksualinė žala arba tokios žalos grėsmė. Vaiko nepriežiūra (apleistumas) taip pat yra viena smurto rūšių, kuri apibūdinama kaip nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai (6).Smurto patyrimas artimoje aplinkoje sutrikdo ne tik vaiko saugumo jausmą, bet gali nepalankiai veikti emocijų reguliacijos raidą (3), t. y. gebėjimą patirti įvairias emocijas, stebėti ir vertinti emocines reakcijas, kontro...

No abstract