Moksleivių Sportavimo Ir Fizinio Aktyvumo Laisvalaikiu Sąsajos Su Socialiniais Ekonominiais Veiksniais

Abstract

Tyrimu siekta nustatyti moksleivių sportavimo ir fi zinio aktyvumo sąsajas su socialiniais ekonominiais veiksniais. Tyri-mo metu naudotas apklausos raštu metodas. Moksleivių fi zinis aktyvumas vertintas atsižvelgiant į veiklos kryptingumą, t. y. į aktyvią fi zinę ir sportinę veiklą. Šeimos socialinė ekonominė padėtis buvo vertinama pagal tėvų įsidarbinimo, išsilavinimo rodiklius ir moksleivių gyvenimo sąlygas. Atliekant tyrimą sudaryta nepriklausoma atsitiktinė imtis, reprezentuojanti Kauno miesto šeštos, aštuntos ir vienuoliktos klasės moksleivių populiaciją — 1162 (534 berniukai ir 628 mergaitės) Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų moksleiviai. Buvo apklausti 302 šeštos, 342 aštuntos, 284 vienuoliktos klasės bendrojo lavinimo mokyklų ir 234 trečios gimnazijos klasės moksleiviai. Apklausa neatskleidė sąsajų tarp moksleivių amžiaus ir sportavimo. Taip pat nenustatytas skirtumas tarp sportuojan-čių berniukų ir mergaičių. Tyrimo duomenimis, vidutiniškai sportuoja penktadalis moksleivių. Labiau su moksleivių amžiumi susijęs jų fi zinis aktyvumas laisvalaikiu, t. y. šeštokai aktyvesni negu vienuoliktokai. Analogiška mažėjan-čio fi zinio aktyvumo tendencija su amžiumi išlieka ir pagal lytį, t. y. berniukai yra aktyvesni nei mergaitės šeštose (p < 0,001) ir aštuntose (p < 0,01) klasėse. Tyrimo duomenimis, moksleivių sportavimas mažai susijęs su socialiniais ekonominiais veiksniais, t. y. nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant sportuojančius moksleivius grupėse tiek pagal tėvų įsidarbinimo ir išsi-lavinimo rodiklius, tiek pagal mokinių gyvenimo sąlygas. Labiau šeimos statusas lemia moksleivių fi zinį aktyvumą laisvalaikiu. Tačiau ši sąsaja nevienodai pasireiškia skirtingo amžiaus moksleivių grupėse. Tyrimo duomenimis, lais-valaikiu fi ziškai aktyvesni tie vyresniųjų klasių moksleiviai, kurių abu tėvai turi aukštąjį išsilavinimą (p < 0,05). Tuo tarpu vertinant moksleivių fi zinį aktyvumą laisvalaikiu pagal jų gyvenimo sąlygas išsiskyrė aštuntokai, t. y. aktyvesni geresnes sąlygas turintys negu prastesnėmis gyvenantys (p < 0,01). Tyrimas parodė, kad tėvų įsidarbinimo rodikliai mažai susiję su moksleivių fi ziniu aktyvumu laisvalaikiu ir nepriklauso nuo jų amžiaus. Todėl tolesniais tyrimais analizuojant fi zinio aktyvumo veiksnius reikėtų įvertinti tėvų darbo pobūdį ir jo sąsajas su šeimos pajamomis.

5—6 klasių mokinių neformalųjį fizinį ugdymą lemiantys veiksniai

“…Mokslininkai teigia, kad vaikams augant jų fizinis aktyvumas turi tendenciją mažėti (Trost et al, 2002;Šukys, Bagdonas, 2007;Verstraete et al, 2007). Tyrimu siekėme nustatyti jaunųjų paauglių dalyvavimo neformaliajame fi ziniame ugdyme kaitą.…”

“…(2007) teigia, kad "naujausiais tyrimų duomenimis, fi zinio pasyvumo ir aktyvumo kilmė yra nulemta biologiškai". Daugelio autorių (Levickienė, Kardelis, 1999;Nevil, 2006;Šukys, Bagdonas, 2007) ir institucijų (KKSD, ŠMM) inicijuotų sociologinių tyrimų duomenimis, berniukai yra fi ziškai aktyvesni ir jie dažniau renkasi įvairius sporto būrelius. Mūsų tyrimu taip pat nustatyta, kad berniukų statistiškai reikšmingai (χ 2 = 37,58; p < 0,001) daugiau nei mergaičių dalyvauja neformaliojo fi zinio ugdymo veikloje.…”