Munchausen syndrome by proxy (MSBP): a review regarding perpetrators of factitious disorder imposed on another (FDIA)

Abstract

Munchausen syndrome by proxy (MSBP) is well-known to clinicians, but its usage is discouraged now in favor of other terms placing emphasis on the victim. This study aims to determine the most common characteristics of perpetrators but only in case reports labeled as MSBP, published in PubMed literature in the past 15 years. MSBP has been described as a rare form of abuse due to illness falsification, where the perpetrator usually receives the diagnosis of factitious disorder imposed on another (FDIA). We extracted data from 108 articles, including 81 case reports. Almost all perpetrators were female (91% female, 1% female and male, 7% unreported). Twenty-three cases (28%) had a perpetrator with psychiatric diagnosis: factitious disorder imposed on self (10%), depression (9%), and personality disorders (7%). In more than one-third (36%) there was familial conflict or abuse. Fourteen cases (17%) had perpetrators working in healthcare. The most common type of falsification was induction (74%); however, 15% of cases had more than one type of falsification. The most common outcomes were: separation (37%); no follow-up (22%); imprisonment (14%); death of victim (12%); treatment of the perpetrator (10%); continued living together (4%); and suicide of perpetrator (1%). Recurrence was present in more than three quarters of cases. Our results reiterate that awareness of the most common findings in MSBP allows physicians to identify them in a clinical context.

Miunhauzeno Sindromas Ir Įgaliotojo Asmens Miunhauzeno Sindromas Gydytojo Praktikoje

“…Vėliau, 1977 m., pavartotas terminas "įgaliotojo asmens Miunhauzeno sindromas", siekiant apibūdinti motinas, kurios sukurdavo ligos istorijas, meluodamos apie savo vaiko sveikatos būklę, falsifikuodavo somatinius simptomus ir klastodavo tyrimų rezultatus, kad tas istorijas įrodytų [1][2][3][4][5][6]. Šis sindromas dar vartojamas kalbant ir apie vyresnius, neįgalius ar kitaip prikausančius nuo įgaliotinio asmenis [1,4,7]. "Miunhauzeno" sąvoka siejama su baronu Miunhauzenu, kuris pasakodavo nerealiais, fantastines savo gyvenimo patirtis [1,2].…”

“…80 proc. atvejų tokios motinos pačios turi asmenybės sutrikimą (antisocialų, ribinį asmenybės sutrikimą, histrioninį) arba anamnezėje yra turėjusios dirbtinį sutrikimą [3][4][5]7,14,16]. Iki 30 proc.…”

“…Iki 30 proc. atvejų motinos yra piktnaudžiaujančios psichotropinėmis medžiagomis [4,7]. Kaip ir Miunhauzeno sindromo atveju, dalis tokių motinų būna susijusios su medicina [3,5,7,14,16].…”

“…Manoma, kad šis sutrikimas vystosi asmeniui reaguojant į įtemptus gyvenimo įvykius, tokiu būdu bandant įveikti kylantį stresą [13]. ĮMS atveju, šiuo sutrikimu sergantys globėjai praeityje gali būti patyrę traumą, smurtą ar nepriežiūrą [4,5,7,14,16]. Klastodami vaiko ligą, tokie asmenys gali siekti kitų žmonių dėmesio [3,4,16], užuojautos ir paramos ar bandyti išsigelbėti iš vienatvės, įsitraukiant į sveikatos priežiūros sistemą [4,7].…”

“…ĮMS atveju, šiuo sutrikimu sergantys globėjai praeityje gali būti patyrę traumą, smurtą ar nepriežiūrą [4,5,7,14,16]. Klastodami vaiko ligą, tokie asmenys gali siekti kitų žmonių dėmesio [3,4,16], užuojautos ir paramos ar bandyti išsigelbėti iš vienatvės, įsitraukiant į sveikatos priežiūros sistemą [4,7]. Tokio vaiko kitas tėvas dažniausiai būna pasyvus, neįsitraukiantis į šeimos gyvenimą, emociškai ir fiziškai atsiribojęs [3,14].…”