Moksliniai tyrimai parodė, kad prisitaikymas prie aukštosios mokyklos tiesiogiai veikia jaunų žmonių gerovę, savijautą ir akademinius rezultatus. Teigiamas aukštosios mokyklos psichosocialinis klimatas suteikia jaunuoliams pasitikėjimo ir saugumo, neigiama aplinka gali prisidėti prie prastesnės emocinės sveikatos, didesnio streso ir prastesnių akademinių pasiekimų. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti dviejų Vilniaus universiteto fakultetų studentų psichosocialinę mokymosi aplinką ir jos sąsajas su jų sveikata, patiriamu stresu ir emocine gerove. Šiam tikslui pasiekti 2019 m. gruodžio – 2020 m. kovo mėnesiais buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 439 Vilniaus universiteto studentai. Tyrimo klausimyną sudarė keturios dalys: sociodemografinė dalis, klausimai apie sveikatą ir patiriamą stresą (2 klausimai), psichosocialinių veiksnių dalis (28 klausimai) ir PSO (5) geros savijautos vertinimo apklausa. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad, gerėjant teigiamiems studijų rodikliams, informacijos apie pagalbą prieinamumui, pozityviems santykiams su bendrakursiais, esant pakankamai laiko atlikti studijų užduotis, studentai patiria statistiškai reikšmingai mažiau streso ir pasižymi geresne emocine sveikata. Patiriamo streso didėjimas ir emocinės gerovės prastėjimas yra reikšmingai susijęs su neigiamu studijų krūvio ir įtampos rodikliu ir įtemptais santykiais su bendrakursiais ir dėstytojais.