ĮvadasSegančiųjų lėtiniu širdies nepakankamumu (LŠN) ir lėtiniu nuovargiu (LN) bei lėtiniu nuovargio sindromu (LNS) kvėpavimo dujų pernašos, dujų apykaitos sutrikimai yra nepakankamai ištirti. Progresuojant ŠN, blogėja hemodinamika, dujų pernaša tampa neefektyvi. Blogėja raumenų metabolizmas ir dujų apykaita audiniuose. Ligoniai blogai toleruoja fizinį krūvį, mažėja jų fizinis pajėgumas. Funkcinį kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą iš dalies rodo fiziologinis stresas atliekant izotoninio krūvio mėginį. O. Inbar ir kolegų duomenimis, esant tam pačiam deguonies sunaudojimui (VO 2 ), sergančiųjų LN būna mažes-nis ŠSD, VCO 2 , didesnė minutinė ventiliacija ir anglies dioksido ventiliacinis ekvivalentas (1). De Becker su kolegomis nustatė, kad, sergančiųjų LNS, maksimalus atliktas darbas ir maksimalus deguonies pasisavinimas būna beveik dvigubai mažesnis nei sveikų žmonių (2). C. Sargent ir kolegos teigia atvirkščiai -sergančiųjų LNS maksimalus deguonies sunaudojimas, ŠSDmaks. ir laktato metabolizmas, sergant LN, nesiskiria nuo sveikų nejudrių to paties amžiaus abiejų lyčių asmenų (3). Nustatyta, kad pacientams, kurių mažesnis širdies ir kraujagyslių sistemos atsakas į fizinį stresą, būna labiau išreikšti LN simptomai ir tai patvirtino sergančiųjų LN skundus, kad fizinis stresas dar sustiprina LN simptomus (2, 4).Manome, kad, papildomai vertinant ne tik atliktą darbą ir deguonies sunaudojimą, bet ir išvestinius ventiliacijos rodiklius: deguonies ir anglies dioksido ventiliacinius ekvivalentus (MV/VO 2 , MV/VCO 2 ), dujų apykaitos santykį RQ (VCO 2 /VO 2 ), kvėpuojamojo oro deguonies ir anglies dioksido parcialinį slėgį (pO 2 , pCO 2 ), arterinio kraujo įsotinimą deguonimi, galima