Patyrimo sampratos: I.Kantas ir E.Husserlis

Abstract

The article investigates I. Kant's and E. Husserl's conceptions of experience and aims to find out the similarities and differences of these theories. One of the biggest transformations in the reception of kantian theory of experience is Husserl's interpretation of the thing-in-itself. Husserl rejects some very important aspects of this kantian concept; some meanings of this concept lose the importance in the context of Husserl's philosophy because of the very methodology of phenomenological philosophy: conceptions of transcendental reduction and relation between science and "lifeworld" show that Husserl's theory is orientated to everyday world and to introspectively grasped experience-these things are not apparent in Kant's theory, and kantian notion of the thing-in-itself is not needed for these conceptions. sanTrauka Straipsnyje analizuojamos I. Kanto ir E. Husserlio patyrimo sampratos-siekis aiškintis jų skirtumus ir panašumus motyvuoja šį tekstą. Straipsnyje keliamos hipotezės, jog viena didžiausių transformacijų, kurią padaro Husserlis, perimdamas kantiškąją patyrimo teoriją-tai "daikto savaime" sąvokos perinterpretavimas, atsisakant reikšmingų Kanto teorijoje jos aspektų; tam tikros šios sąvokos reikšmės Husserlio filosofijos kontekste praranda svarbą dėl pačios fenomenologinės filosofijos metodologijos: transcendentalinės redukcijos, taip pat huserliškoji "gyvenamojo pasaulio" ir jo santykio su moksliniu pažinimu sampratos rodo Husserlio filosofinės teorijos orientaciją į kasdienį ir introspektyviai suprantamą patyrimą, ko, viena vertus, kantiškojoje patyrimo teorijoje neaptiksime, o kita vertus, šioms sampratoms "daikto savaime" sąvoka yra nereikalinga.