Raktažodžiai: pogimdyminė depresija, psichoemociniai veiksniai, nerimo sutrikimai.
SantraukaMoteris po gimdymo gali susidurti su psichinėmis sveikatos problemomis. Vidutiniškai 10 -20 proc. moterų pogimdyminiu laikotarpiu patiria psichoemocinius sveikatos sutrikimus. Pogimdyminė depresija yra motinos nuotaikos sutrikimo forma, susijusi su nėštumo pradžia ir laikotarpiu po gimdymo. Atliktas kiekybinis tyrimas panaudojant anketą. Išanalizavus depresijos raišką pogimdyminiu periodu nustatyta, kad pagal Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS) 45,5 proc. -turėjo psichoemocinių nukrypimų ir 17,1 proc. -buvo su išryš-kėjusia depresija. Pagal nerimo ir depresijos skalę (HAD) 56,6 proc. respondenčių turėjo depresijos simptomų. Pagal nerimo skalės rezultatus nerimo sutrikimų turėjo 57,6 proc. Įvertinus sociodemografinių rodiklių įtaką pogimdyminei depresijai, nustatyta, kad depresijos išreikštumas reikšmingai daž-niau stebėtas tarp moterų iš mažesnių gyvenviečių, su žemesniu išsilavinimu ir tarp moterų, nedirbusių iki gimdymo.
ĮvadasVaiko atėjimas į pasaulį dažnai laikomas džiaugsmin-gu įvykiu moters ir šeimos gyvenime, tačiau vidutiniškai 10 -20 proc. moterų pogimdyminiu laikotarpiu patiria depresiją (1). Pogimdyminė depresija yra motinos nuotaikos sutrikimo forma, susijusi su nėštumo pradžia ir laikotarpiu po gimdymo. Tai labai neigiama ir ilgalaikė būsena, kuri paveikia moterį, jos kūdikį ir šeimą (2). Tarptautinių tyrimų duomenimis, pogimdyminės depresijos paplitimo diapazonas gali skirtis dėl skirtingų kultūrinių skirtumų, depresijos nustatymo metodų, skirtingo psichikos sveikatos suvokimo, stigmatizacijos, socialinių ir ekonominių sluoksnių skirtumų (3). Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, iki 2020 m. pogimdyminė depresija kaip subkategorija bus antra pagal dažnį gimdyvių mirties ir negalios priežastis. Todėl būtina kurti veiksmingas prevencines programas, kad išvengtume pogimdyminės depresijos. Tai svarbu ne tik mažinant sveikatos apsaugos išlaidas, bet taip pat dėl gimdyvių gerovės (2). Pastaruoju metu išaugo susidomė-jimas psichosocialiniais veiksniais, sukeliančiais pogimdyminę depresiją. Nustatyta, kad sergamumui įtakos turi gyvenamoji vieta, kultūriniai veiksniai, socialinės ir ekonominės sąlygos (4). Didelės depresijos rizikos grupėje yra vienišos, vyresnio amžiaus moterys, turinčios mažesnį iš-silavinimą. Laiku nepastebėta ir negydyta depresija kenkia motinos ir kūdikio gerovei. Tai gali užkirsti kelią moteriai atliekant kasdieninę veiklą, palaikant ryšį su savo vaiku ar artimais šeimos nariais (5). Deja, didelei daliai moterų depresija nėra teisingai diagnozuojama. Pogimdyminė depresija, kaip daugelis kitų psichikos sutrikimų, yra pagydoma antidepresantais taikant psichosocialinę pagalbą (6). Todėl svarbu laiku pastebėti moters psichoemocinius sutrikimus, juos šalinti ir taip išvengti pogimdyminės depresijos ar net psichozės (7).Darbo tikslas -išanalizuoti pogimdyminio laikotarpio psichoemocinę būklę lemiančius veiksnius.
Tyrimo metodikaDuomenys buvo renkami panaudojant Edinburgo pogimdyminės dep...