Procrastination Revisited: A Commentary

Abstract

This commentary connects two studies of academic procrastination, Beswick, Rothblum and Mann (1988), which studied the antecedents of academic procrastination, and Steel (2016), which focuses on the personality correlates of academic procrastination. The author identifies reasons for growth in the field of procrastination research, discusses definitions of procrastination, and then comments on the two studies of academic procrastination identified above. In assessing current status and future directions in the field of procrastination research, the author discusses the relationship between and measurement of behavioural and decisional procrastination, the domain specificity or domain generality of procrastination, and the need for the field to move beyond studies of academic procrastination into other domains such as illness and health where procrastination is a major problem, then ends with a comment on cross-cultural differences in procrastination and a summary conclusion about the field.

¿Por qué los estudiantes dejan todo para última hora? Variables implicadas en el aprendizaje autorregulado - [Why do students leave everything to the last minute? Variables underlying self-regulation learning]

“…En nuestra Universidad (Universidad de Zaragoza), la tasa de abandono en el primer año es del 18,5% (Ministerio de Educación, Cultura y Deporte, 2016), y si bien se encuentra por debajo de la media nacional, los costos económicos y sociales que conlleva son enormes. Asimismo, hay que considerar que de no erradicar la procrastinación académica, esta tiende a generalizarse a otros ámbitos de la vida como el laboral, familiar o social (Mann, 2016). Por tanto, queda patente que el fenómeno de la procrastinación constituye un problema que no se circunscribe a la esfera de lo personal y académico de aquel que la padece, sino que alcanza lo familiar, económico y social), por lo que bien queda justificado la necesidad de su abordaje.…”

Atidėliojimas, saviveiksmingumas ir laiko valdymas akademinėje veikloje

“…Daugiau nei pusė studentų ir penktadalis suaugusiųjų suvokia save atidėliojančius tiek, kad tai jiems sukelia sunkumų (Rozental & Carlbring, 2014;Vij & Lomash, 2014). Intensyvūs empiriniai atidėliojimo tyrimai atliekami apie penkiasdešimt metų ir apima platų situacijų ir kintamųjų spektrą (Mann, 2016). Aptikta, kad aukštesniu atidėliojimo lygiu pasižymintys žmonės patiria daugiau sveikatos ir finansinių sunkumų, jiems sunkiau pasiekti norimų tikslų (Steel, 2007;Mann, 2016).…”

“…Intensyvūs empiriniai atidėliojimo tyrimai atliekami apie penkiasdešimt metų ir apima platų situacijų ir kintamųjų spektrą (Mann, 2016). Aptikta, kad aukštesniu atidėliojimo lygiu pasižymintys žmonės patiria daugiau sveikatos ir finansinių sunkumų, jiems sunkiau pasiekti norimų tikslų (Steel, 2007;Mann, 2016). Didėjantys atidėliojimo mastai (Thakkar, 2009) skatina tyrinėti ir geriau suprasti šį reiškinį.…”

“…Taip pat ieškoma atidėliojimo sąsajų su užduoties charakteristikomis, asmens savybėmis ir bruožais (Eerde, 2003;Steel, 2007;Steel and Klingsieck, 2016). Siekiama išskirti skirtingus atidėliojimo ir atidėliotojų tipus ir sukurti šį reškinį paaiškinančias teorijas (Chu & Choi, 2005;Steel, 2007;Mann, 2016).…”

“…Jis apibrėžiamas kaip skirtingų strategijų kombinacija, leidžianti pasiekti asmens tikslus per tam tikrą laiką (Hafner, Oberst, & Stock, 2014). Studentai, pasižy-mintys aukštu atidėliojimo lygiu, prasčiau geba kontroliuoti savo studijų laiką ir aplinką nei žemo akademinio atidėliojimo lygio studentai (Park & Sperling, 2012;Ocak & Boyraz, 2016). Kuo studentas turi geresnius laiko valdymo įgūdžius, tuo labiau tikėtina, kad jis neturės akademinio atidėliojimo problemos.…”