2016
DOI: 10.6001/geol-geogr.v1i4.3243
|View full text |Cite
|
Sign up to set email alerts
|

Reflection of the Baltic Sea Lithuanian nearshore bottom peculiarities in the historical maps

Abstract: Using the bathymetry information available from historical maps, the  underwater slope of the  Baltic Sea in the  Lithuanian area of the  shore is analysed south and north of the  Klaipėda harbour. For this purpose, the old depth measurements have been converted into the metric system and cross profiles of the nearshore drawn, as well as, on this basis, the diagrams for the 3, 5, 7 and 10 m depth points have been constructed. The depth data from the maps compiled in 1743, 1855, 1875 and 1913 have been analysed… Show more

Help me understand this report

Search citation statements

Order By: Relevance

Paper Sections

Select...
2

Citation Types

0
0
0
2

Year Published

2016
2016
2016
2016

Publication Types

Select...
1

Relationship

1
0

Authors

Journals

citations
Cited by 1 publication
(2 citation statements)
references
References 1 publication
(1 reference statement)
0
0
0
2
Order By: Relevance
“…Pradėjus tvirtinti kopas ir uostų įplaukas, žmogaus poveikis kran tui Pietryčių Baltijos regione aktyviai pradėjo reikštis XIX a. (Žaromskis, 2007a;Žaromskis, Gulbinskas, 2015), o XX a. jau tapo vienu svar biausiu krantodaros veiksniu.…”
Section: įVadasunclassified
See 1 more Smart Citation
“…Pradėjus tvirtinti kopas ir uostų įplaukas, žmogaus poveikis kran tui Pietryčių Baltijos regione aktyviai pradėjo reikštis XIX a. (Žaromskis, 2007a;Žaromskis, Gulbinskas, 2015), o XX a. jau tapo vienu svar biausiu krantodaros veiksniu.…”
Section: įVadasunclassified
“…Raktažodžiai: dugno reljefas, hidrotechniniai įrenginiai, įplaukos gilinimas, nešmenų srautas dugno reljefui veiksnį, galima teigti, kad pirmasis molų statybos etapas, pakeitęs krantodaros situa ciją ties Klaipėdos uostu (Žaromskis, Gulbinskas, 2015), buvo baigtas XIX a. aštuntojo ir devinto jo dešimtmečių sandūroje. Antrasis etapas, kurio metu molai įgijo visas iki pat XX a. pabaigos iš likusias poveikio litodinamikai savybes, baigėsi 1902 m. Taigi per beveik visą XX a. jūros priekran tės dugno reljefo kaitą lėmė tik uosto vartų rekons trukcijos, daugiausia susijusios su Klaipėdos uosto ir barinio (išorinio) įplaukos kanalo gilinimu.…”
Section: įVadasunclassified