Religinio Ir Istorinio Socialinio Konteksto Vaidmuo Verčiant Jean-Michelio Di Falco Ir Frédérico Beigbederio Knygą «je Crois Moi Non Plus. Dialogue Entre Un Eveque Et Un Mecreant»

Abstract

2004 m. Prancūzijoje buvo išleista prancūzų rašytojo Frédérico Beigbederio ir vyskupo Jean-Michelio di Falco pokalbių knyga apie Dievą, pagrindines religijos tiesas, Šventąjį Raštą ir esminius žmogaus gyvenimo etapus: laimę, mirtį, žmogiškąsias vertybes. Į lietuvių kalbą knyga išversta ir išleista 2005 m. Knyga parašyta dialogo forma: netikintis aukštos erudicijos rašytojas kalbasi su religijos tiesas labai gerai išmanančiu vyskupu, tad straipsnio autorėms atrodė verta išanalizuoti vertimą į lietuvių kalbą ir pažvelgti, kaip vertėjai pavyko susidoroti su kūriniu, kuriame itin gausu aliuzijų į Šventąjį Raštą, pamąstymų apie šiuolaikinio gyvenimo realijas ir šių dienų žmogaus santykį su Dievu. ĮVADASIdėja parašyti straipsnį kilo Linai Rimkuvienei apgynus magistro darbą Frédérico Beigbederio ir Jean-Michelio di Falco knyga Aš tikiu. Aš irgi ne. Vyskupo ir netikinčiojo dialogas: vertimo į lietuvių kalbą analizė religiniu aspektu. Jos surinkti pavyzdžiai sudaro nemenką dalį praktinio straipsnio korpuso. Autorės nusprendė išplėsti tyrimų lauką: analizuoti ne tik religinio, bet ir istorinio bei socialinio konteksto vaidmenį. Tokį pasirinkimą lėmė knygos pobūdis: kaip minėjome, joje kalbama ne vien apie religines tiesas, bet ir apie mūsų dienų pasaulio problemas, dvasinių vertybių praradimą, žmogaus sumaterialėjimą. F. Beigbederis ir vyskupas J.-M. di Falco cituoja žymius mąstytojus, kalbasi apie įvairias meno rūšis ir jų įtaką žmogaus pasaulėžiūrai, iškelia egzistencinius klausimus apie mirtį, laimę, vertybes. Tad verčiant tokio pobūdžio kūrinį konteksto, kaip ekstralingvistinės situacijos, vaidmuo yra itin svarbus.