Audiovizualinių vertimų tyrimų XXI a. pradžioje nuolat gausėja. Analizuojami įvairūs aspektai: subtitravimo, įgarsinimo, dubliavimo ypatumai, įvairi vertimo problematika. Kai kalbama apie meninių filmų vertimą, filmų veikėjų dialoguose aiškiai atsispindi šnekamosios ir rašytinės kalbos skirtis. Straipsnyje analizuojami dviejų prancūzų filmų vertimai į lietuvių ir rusų kalbas ("Banlieue 13" subtitrai ir "Banlieue 13. Ultimatum" įgarsintas vertimas). Pasirinktas žargono vertimo specifikos aspektas. Nekonvencionali filmo veikėjų kalba, pirma, yra nemenkas galvosūkis vertė-jui. Antra, Lietuvoje susiklosčiusi tam tikra vertimo tradicija -verčiant vengti pernelyg grubių žodžių ar pasakymų, nevartoti iš kitų kalbų atėjusių žargonizmų ar keiksmažodžių. Tikslinga lyginti vertimus į lietuvių kalbą su vertimais į rusų kalbą, nes rusų vertimo tradicija iš esmės yra mažiau varžoma kalbos konvencionalumo principų. Siekiama nustatyti, ar kalbamu atveju vertėjai buvo paveikti vertimo tradicijų ir ar tą įtaką iš dalies galėjo lemti techniniai suvaržymai, būdingi verčiant subtitravimui ir įgarsinimui. Be to, siekiama atsakyti į klausimą, ar verčiant žar-goną bendrine kalba nėra iškraipoma visa audiovizualinio kūrinio prasmė. ĮVADASVienas iš pagrindinių vaidybinio filmo ar serialo elementų yra dialogai. Jie atskleidžia veikėjų charakterius, nuotaikas, gali atskleisti socialinę padėtį, todėl kiekvienas žodis tampa svarbus, net jei tai keiksmažodis ar žargonizmas. Žargonas yra specifinė leksika, glaudžiai susijusi su kultūra, istorija, socialinėmis normomis. Vertėjui versti tokio pobūdžio leksiką yra nemenkas išbandymas, nes tenka rinktis: būti ištikimam originalui ar švelninti, ieškoti bendrinės kalbos žodžių. Sunkumų kyla ir dėl techninės audiovizualinio vertimo (toliau -AV) specifikos -riboto ženklų skaičiaus, replikos ilgio ir pan.

lentelė Laukimas Kas yra dabar Kas buvo anksčiauKalbėjimas apie tai, kas yra dabar, išreiškiamas Kalbėjimas apie tai, kas buvo, išreiškiamas présent (esamasis laikas) passé simple (paprastasis praeities laikas)

1958 m. Jeano-Paulio Vinay ir Jacques’o Darbelnet sukurta lingvistinio pobūdžio vertimo teorija, išdėstyta veikale Stylistique comparée du français et de l’anglais, padarė nemažą įtaką vėlesniems vertimo teorijų kūrėjams. Šiame straipsnyje analizuojama, kokio pobūdžio buvo toji įtaka ir kaip ji atsispindėjo vertimo mokslo tyrėjų darbuose. Tyrimo objektas – J.-P. Vinay ir J. Darbelnet išskirti septyni vertimo būdai, neabejotinai tapę vertimo teorijos istorija ir kartu išlikę šiuolaikinio vertimo mokslo dalimi. Analizuojant kiekvieną vertimo būdą siekiama ištirti, kiek jie tebėra aktualūs mūsų dienomis. Taip pat tiriama, kokį poveikį tie būdai turėjo kuriant kitus vertimo būdus ar vertimo strategijas. Vertinama ir J.-P. Vinay ir J. Darbelnet vertimo būdų terminija, apžvelgiama jos kaita.

2004 m. Prancūzijoje buvo išleista prancūzų rašytojo Frédérico Beigbederio ir vyskupo Jean-Michelio di Falco pokalbių knyga apie Dievą, pagrindines religijos tiesas, Šventąjį Raštą ir esminius žmogaus gyvenimo etapus: laimę, mirtį, žmogiškąsias vertybes. Į lietuvių kalbą knyga išversta ir išleista 2005 m. Knyga parašyta dialogo forma: netikintis aukštos erudicijos rašytojas kalbasi su religijos tiesas labai gerai išmanančiu vyskupu, tad straipsnio autorėms atrodė verta išanalizuoti vertimą į lietuvių kalbą ir pažvelgti, kaip vertėjai pavyko susidoroti su kūriniu, kuriame itin gausu aliuzijų į Šventąjį Raštą, pamąstymų apie šiuolaikinio gyvenimo realijas ir šių dienų žmogaus santykį su Dievu. ĮVADASIdėja parašyti straipsnį kilo Linai Rimkuvienei apgynus magistro darbą Frédérico Beigbederio ir Jean-Michelio di Falco knyga Aš tikiu. Aš irgi ne. Vyskupo ir netikinčiojo dialogas: vertimo į lietuvių kalbą analizė religiniu aspektu. Jos surinkti pavyzdžiai sudaro nemenką dalį praktinio straipsnio korpuso. Autorės nusprendė išplėsti tyrimų lauką: analizuoti ne tik religinio, bet ir istorinio bei socialinio konteksto vaidmenį. Tokį pasirinkimą lėmė knygos pobūdis: kaip minėjome, joje kalbama ne vien apie religines tiesas, bet ir apie mūsų dienų pasaulio problemas, dvasinių vertybių praradimą, žmogaus sumaterialėjimą. F. Beigbederis ir vyskupas J.-M. di Falco cituoja žymius mąstytojus, kalbasi apie įvairias meno rūšis ir jų įtaką žmogaus pasaulėžiūrai, iškelia egzistencinius klausimus apie mirtį, laimę, vertybes. Tad verčiant tokio pobūdžio kūrinį konteksto, kaip ekstralingvistinės situacijos, vaidmuo yra itin svarbus.

No abstract