Review for the Monograph of Eugenija Adaškevičienė, Neringa Strazdienė „Education of Pupils‘ Physical Activity“ / Eugenijos Adaškevičienės ir Neringos Strazdienės monografijos „Mokinių fizinio aktyvumo edukacija“ recenzija

Abstract

Eugenijos Adaškevičienės ir Neringos Strazdienės monografijos "Mokinių fizinio aktyvumo edukacija" recenzija Doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson Klaipėdos universitetasAktualumas ir naujumas. Įvairių šalių mokslininkai teigia, kad vaikų ir paauglių fizinis pasyvumas įgavo globalias formas. Kompiuterizacija, naujų technologijų progresas sudaro sąlygas "atleisti" vaikus ir jaunimą nuo bet kokios fizinės veiklos. Žiniasklaida (televizija, kompiuteriai, internetas, radijas ir kt.), mobilieji telefonai atlieka svarbią auklėjamąją, lavinamąją, šviečiamąją, pramoginę, rekreacinę funkcijas, įsigali vaikų kasdieniame gyvenime ir kartu reiškiasi kaip aktyvūs, dažnai pedagogiškai nevaldomi elementai, restruktūrizuo-jantys ugdymo erdvę ir išbalansuojantys mokinių laisvalaikį. Naujausių tyrimų duomenimis, mažas fizinis aktyvumas (toliau -FA) yra laikomas vaikų ir jaunimo sveikatos "rykšte" ir vienu iš pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksniu. Dėl per mažo FA galima susirgti daugeliu "civilizacijos" ligų. Ilgalaikė nejudri sėdimoji padėtis būdinga protinio darbo atstovams, ir neatsitiktinai nemažai besimokančio jaunimo dėl fizinio pasyvumo patenka į sveikatos rizikos veiksnių grupę. Fizinis pasyvumas daro kontraversišką įtaką mokinių fizinių galių raiškai, fiziniam pajėgumui ir sveikatai. Lietuvoje pagrindiniais vaikų FA ugdytojais yra pripažįsta-mi kūno kultūros mokytojai ir tėvai. Kūno kultūros mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendina kūno kultūros programas, kuriomis siekia įtvirtinti FA įgūdžius, sveikos gyvensenos įpročius, formuoti nuostatą sąmoningai rūpintis savo sveikata, fiziniu parengtumu ir pajėgumu, būti fiziškai aktyviam. Nors kūno kultūros mokytojai yra fizinio ugdymo profesionalai, tačiau mokinių FA ugdymas technologinių iššūkių kontekste tapo sunkiai įveikiama pedagogine problema, reikalaujančia ne tik kūno kultūros mokytojų, bet ir visų ugdytojų pastangų: tėvų, visuomenės sveikatos specialistų, klasės vadovų, socialinių pedagogų, psichologų, mokyklos va-