The authors of this article argue that work in the 21st century is more complex instead of being routine. Solution of education management problems in the Baltic Region is greatly affected by system approach ideas that treat actions as a unified system that consists of mutually related elements with constant interaction of internal and external environment factors. The evolving nature of school environment has placed new demands on educational leaders. Where knowledge of school management, finance, legal issue and state mandates was once the primary focus for the preparation of school leaders, education reform has created an urgent need for a strong emphasis on development of instructional leadership skills to promote good teaching and high level learning. Educational leaders must recognize and assume a shared responsibility not only for students' intellectual and educational development, but also for their personal, social, emotional and physical development. In the article was discovered that school principals need to improve their management competences in personnel management, financial and communication management for successful school leadership.

Survival of the organizations nowadays depends on their ability to learn how to properly and quickly increase their efficiency and performance and adapt to the changing environment. Creating an organizational learning culture (OLC) has achieved an increase in the survivability of organizations. This paper examines OCB and OLC questionnaires, tests their reliability and validity and adapts them to the public sector. This study analyses 161 questionnaires filled in by municipality employees of one of the northern cities in Israel. KEY WORDS: organizational learning culture, organizational citizenship behavior, measurement development, multi-dimensional instrument. AnotacijaŠiuolaikinės organizacijos išlikimas priklauso nuo jos gebėjimo mokytis didinti veiklos efektyvumą ir sparčiai reaguoti į pokyčius. Organizacijos mokymosi kultūros (OMK) sukūrimas didina jos išlikimo galimybes. Straipsnyje analizuojami organizacijos mokymosi kultūros ir organizacijos pilietiškumo (OP) klausimynai, tiriamas jų validumas bei patikimumas taikant juos viešajame sektoriuje. Iš viso analizuojamas 161 klausimynas, užpildytas vieno šiaurės Izraelio miesto savivaldybės darbuotojų. Atliekant tyrimą siekiama analizuoti sąsajų tarp OMK ir OP raišką viešajame sektoriuje. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: organizacijos mokymosi kultūra, organizacijos pilietiškumas, matavimų tobulinimas, multidimensis instrumentas.

Eugenijos Adaškevičienės ir Neringos Strazdienės monografijos "Mokinių fizinio aktyvumo edukacija" recenzija Doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson Klaipėdos universitetasAktualumas ir naujumas. Įvairių šalių mokslininkai teigia, kad vaikų ir paauglių fizinis pasyvumas įgavo globalias formas. Kompiuterizacija, naujų technologijų progresas sudaro sąlygas "atleisti" vaikus ir jaunimą nuo bet kokios fizinės veiklos. Žiniasklaida (televizija, kompiuteriai, internetas, radijas ir kt.), mobilieji telefonai atlieka svarbią auklėjamąją, lavinamąją, šviečiamąją, pramoginę, rekreacinę funkcijas, įsigali vaikų kasdieniame gyvenime ir kartu reiškiasi kaip aktyvūs, dažnai pedagogiškai nevaldomi elementai, restruktūrizuo-jantys ugdymo erdvę ir išbalansuojantys mokinių laisvalaikį. Naujausių tyrimų duomenimis, mažas fizinis aktyvumas (toliau -FA) yra laikomas vaikų ir jaunimo sveikatos "rykšte" ir vienu iš pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksniu. Dėl per mažo FA galima susirgti daugeliu "civilizacijos" ligų. Ilgalaikė nejudri sėdimoji padėtis būdinga protinio darbo atstovams, ir neatsitiktinai nemažai besimokančio jaunimo dėl fizinio pasyvumo patenka į sveikatos rizikos veiksnių grupę. Fizinis pasyvumas daro kontraversišką įtaką mokinių fizinių galių raiškai, fiziniam pajėgumui ir sveikatai. Lietuvoje pagrindiniais vaikų FA ugdytojais yra pripažįsta-mi kūno kultūros mokytojai ir tėvai. Kūno kultūros mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendina kūno kultūros programas, kuriomis siekia įtvirtinti FA įgūdžius, sveikos gyvensenos įpročius, formuoti nuostatą sąmoningai rūpintis savo sveikata, fiziniu parengtumu ir pajėgumu, būti fiziškai aktyviam. Nors kūno kultūros mokytojai yra fizinio ugdymo profesionalai, tačiau mokinių FA ugdymas technologinių iššūkių kontekste tapo sunkiai įveikiama pedagogine problema, reikalaujančia ne tik kūno kultūros mokytojų, bet ir visų ugdytojų pastangų: tėvų, visuomenės sveikatos specialistų, klasės vadovų, socialinių pedagogų, psichologų, mokyklos va-