Risk Management in Agriculture and the Future of the EUâs Common Agricultural Policy

Tangermann, Stefan

doi:10.7215/ag_ip_20110621a

Cited by 60 publications

(54 citation statements)

References 34 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Authorities and researchers need to consider the problem of risk in agriculture, especially as it seems to be increasing due to observed climate changes (Alcamo et al, 2007;Kundzewicz and Kozyra, 2011;Olesen et al, 2011), slow but constantly ongoing trade liberalisation (Bureau et al, 2005;CBD, 2005;Wróbel, 2012) and changes in the Common Agricultural Policy, CAP (Majewski et al, 2008;Matthews, 2010;Tangermann, 2011). Increasing risk in agriculture can be seen in growing income fl uctuations (EC, 2008;Vrolijk et al, 2009;EC, 2011).…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Farmers’ risk perception, risk aversion and strategies to cope with production risk: an empirical study from Poland

Sulewski¹,

Kłoczko-Gajewska²

2014

stagec

102

View full text Add to dashboard Cite

Agriculture is an activity burdened with multiple risk factors, some of which are related to the biological nature of production. Climate change, liberalisation of international agricultural trade and changes in the agricultural support system mean that the importance of risk in agriculture will increase. This means that increasing attention will be given to risk management at the farm level, although implementation of the appropriate risk management strategy is connected to farmers' perception of, and aversion to, risk. This study, which integrates these three aspects of risk in agriculture, is based on data collected from almost 600 participant farms from the Polish FADN system. It was shown that drought is perceived by farmers as the main factor of risk in production in Poland. Polish farmers are rather risk averse, but a little more in terms of their personal health and less in the case of the farm. The analysis showed that the following factors increased the level of risk aversion of Polish farmers: debt ratio, losses in production in previous years, soil quality and concentration on fi nancial independence as a hierarchy of priorities. The most important risk-coping strategy was crop insurance. Knowledge of farmers' perception of risk, risk aversion and preferred risk management strategies is essential for creating policy instruments to support agricultural risk management, and for the development of training programmes tailored to the needs of farmers.

show abstract

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Farmers’ risk perception, risk aversion and strategies to cope with production risk: an empirical study from Poland

Sulewski¹,

Kłoczko-Gajewska²

2014

stagec

102

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…However, some farmers may be reluctant to advance the full cost of insurance premium -particularly in times of economic downturn (Binswanger-Mkhize, 2012) -and to spend time to complete administrative formality for refunding. Ideally, subsidies on insurance should be removed after a transitional period (Tangermann, 2011). This transitional period corresponds to the time necessary to reduce uncertainties regarding the distribution of risks and to recruit farmers.…”

mentioning

confidence: 99%

Self-insurance and multi-peril grassland crop insurance: the case of French suckler cow farms

Mosnier

2015

Agricultural Finance Review

View full text Add to dashboard Cite

Purpose -From the perspectives of the probable replacement of the national calamity funds by multi-peril grassland insurance, the purpose of this paper is to estimate demand for grassland production insurance. Design/methodology/approach -A discrete stochastic programming model with a three-year planning horizon was used to run simulations for farms raising suckler cows primarily with grasslands. In this model, the annual area insured and some production decisions are optimized under grasland yield uncertainty, with possible ex post production-system adjustments. The effects of insurance loading cost (14 levels), insurance coverage level (three levels), risk aversion (two levels) and stock levels (forage and animal stocks vary according to grassland yields and to farm management of the previous years) were analyzed. Findings -The results show that grassland insurance could be used as a flexible risk management tool, when farm becomes vulnerable to fodder shortfall. According to previous years' grassland yields and to the subsequent states of hay stock and animal liveweight, the area insured could vary between nearly the none and full. Farmers with low-average stocking rate and important hay storage capacity have less incentive to buy grassland insurance. The author also demonstrates that for a given loading cost, more insurance is purchased at a coverage level of 70 percent of average yield than at higher coverage levels. The cost of self-insurance increases for important and rare losses while multi-peril grassland insurance premium decreases. Higher levels of risk aversion also raise the quantity of insurance subscribed. Eventually, insurance price is a key factor. Almost no insurance is bought for loading costs greater than 1.1 under low-risk aversion and for loading costs greater than 1.3 under moderate risk aversion. Research limitations/implications -The willingness to pay for insurance could have been overestimated for different reasons. First, basis risks have not been introduced in the simulation framework. Although the Forage Production Index performed quite well, basis risks are high enough to trigger inappropriate indemnifications in some cases. Consequences of these risks should be estimated in further research. Second, other self-insurance options and public emergency measures such as subsidized loan or reduction in social security contributions should also be considered to assess and reduce farmers vulnerability to risks. Practical implications -The launching of the multi-peril grassland insurance is likely to be successful thanks to the 65 percent of public subsidies on insurance premiuml. However, considering that the loading cost is likely to be high and that demand for grassland production insurance is rather low, multi-peril grassland production insurance may struggle to continue unsubsidized. Originality/value -This paper provides a framework that enables to estimate demand for grassland production insurance factoring in substitution with self-insurance and taking into account success...

show abstract

“…Daug tyrimų (pvz., Tangermann, 2011;Enjolras ir kt., 2012;Santeramo ir kt., 2013;Mosnier, 2015;Santeramo ir kt., 2016;Nurmet ir kt., 2016) skirta tradiciniam, t. y. nuostoliais grįstam pasėlių draudimui. Tuo tarpu oro indeksu grįstus draudimo produktus Barnett ir Mahul (2007) įvardino kaip inovatyvų alternatyvų stichinių nelaimių rizikos perleidimo būdą.…”

Section: Augalininkystės Gamybos Rizikos ūKiuose Valdymas įVairiomis unclassified

“…Autoriai akcentavo, kad tolesnis pasėlių draudimo prieinamumo didinimas per papildomą subsidijavimą gali padidinti biudžeto naštą. Be to, Tangermann (2011) pabrėžė, kad su rizikos valdymu susijusi politika gali iškreipti gamybą ir rinkas. Sumažinus riziką, ūkininkai bus linkę išplėsti rizikingas gamybines veiklas ir padidinti žemės ūkio išteklių naudojimą.…”

unclassified

Augalininkystės Gamybos Rizikos Dėl Nepalankių Meteorologinių Reiškinių Valdymas Pasėlių Draudimo Priemonėmis Lietuvoje

Vitunskienė

Lauraitienė

2017

Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives

View full text Add to dashboard Cite

AnotacijaAugalininkystės gamybos riziką (dar žinomą kaip derliaus praradimo rizika) atspindi žemės ūkio augalų derlingumo kintamumas. Pastarąjį, kaip žinoma, veikia įvairūs nepalankūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip sausra, liūtys, šalna, kruša, potvyniai, ekstremali temperatūra ir kiti. Žemės ūkio augalų derlingumo kintamumą veikia ir kiti veiksniai, tokie kaip augalų ligos, augalų kenkėjų antplūdis arba gamtos stichijos. Didelė javų, ankštinių augalų, rapsų ir kukurūzų grūdų derlingumo variacija (per ketvirtį amžiaus jų variacijos koeficientai siekė, atitinkamai 25,3, 28, 26,7 ir 38,4 proc.) byloja apie aukštą šių produktų gamybos rizikos lygį Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjami augalininkystės gamybos rizikos, susijusios tik su nepalankiais meteorologiniais reiškiniais, valdymo pasėlių draudimo priemonėmis klausimai. Šio tyrimo tikslas -išanalizuoti pasėlių draudimo būklę bei tendencijas Lietuvoje ir nustatyti veiksnius, skatinančius arba stabdančius augalininkystės gamybos rizikos valdymą ūkiuose komerciniais derliaus draudimo produktais. Tyrimas atliktas remiantis erdvinės analizės, ūkininkų apklausos, koreliacinės ir regresinės analizių metodais, pasėlių draudimo aprėpties ir jos aiškinamųjų kintamųjų LAU1 (savivaldybių) teritorijų lygmeniu sąryšio grafine analize. Tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje apdraudžiama tik apie dešimtadalis pasėlių ploto. Kita vertus, 2008Kita vertus, -2015. apdraustas plotas padidėjo daugiau kaip 3 kartus. Vidutinis pasėlių draudimo tarifas sumažėjo nuo 5,67 proc. -2009 m. iki 3,33 proc. -2015 m. Per pastaruosius aštuonerius metus grynasis pasėlių draudimo finansinis rezultatas, išreikštas draudimo išmokos ir įmokos santykio koeficientu, siekė vidutiniškai 1,19, kas rodo, kad minėtais draudimo produktais buvo minimizuotas apdrausto derliaus vertės svyravimas 2008-2015 m. Nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija tarp apdraustų pasėlių proporcijos ir tokių kintamųjų, kaip dirvožemio našumas, ūkių dydis, draudžiamų žemės ūkio augalų pasėlių proporcija NŽŪN plote, augalininkystės šakos proporcija žemės ūkio gamyboje, ir augalininkystės gamybos intensyvumas. Regresinės analizės būdu nustatyta, kad dirvožemio našumo ir ūkių dydžio skirtumais galima paaiškinti beveik 57 proc. pasėlių draudimo aprėpties erdvinės sklaidos. Ūkininkų apklausos būdu nustatyti pagrindiniai pasėlius drausti skatinantys veiksniai -nuostolių dėl nepalankių meteorologinių reiškinių auganti grėsmė ir pasėlių draudimo įmokos kompensacijos.Reikšminiai žodžiai: pasėlių draudimas, derliaus praradimo rizika, nepalankūs meteorologiniai reiškiniai, draudimo įmokos kompensacija. JEL kodai: G22, Q14. ĮvadasPoveikis ir nuostoliai dėl stichinių nelaimių ypač hidrologinių, didėja visame pasaulyje, o žemės ūkis yra viena ekonominės veiklos sričių, labiausiai nukenčiančių nuo stichinių pavojų ir nelaimių, kurios didina ūkių (ypatingai mažų ir neturtingų) pažeidžiamumą (United Nations, 2015). Nepalankių meteorologinių reiškinių dažnumas ir dėl jų patiriami ekonominiai nuostoliai nuolat didėjo per pastaruosius kelis dešimt...

show abstract

Risk Management in Agriculture and the Future of the EUâs Common Agricultural Policy

Cited by 60 publications

References 34 publications

Farmers’ risk perception, risk aversion and strategies to cope with production risk: an empirical study from Poland

Farmers’ risk perception, risk aversion and strategies to cope with production risk: an empirical study from Poland

Self-insurance and multi-peril grassland crop insurance: the case of French suckler cow farms

Augalininkystės Gamybos Rizikos Dėl Nepalankių Meteorologinių Reiškinių Valdymas Pasėlių Draudimo Priemonėmis Lietuvoje

Contact Info

Product

Resources

About

Risk Management in Agriculture and the Future of the EUâs Common Agricultural Policy

Cited by 60 publications

References 34 publications

Farmers’ risk perception, risk aversion and strategies to cope with production risk: an empirical study from Poland

Farmers’ risk perception, risk aversion and strategies to cope with production risk: an empirical study from Poland

Self-insurance and multi-peril grassland crop insurance: the case of French suckler cow farms

Augalininkystės Gamybos Rizikos Dėl Nepalankių Meteorologinių Reiškinių Valdymas Pasėlių Draudimo Priemonėmis Lietuvoje

Contact Info

Product

Resources

About

Risk Management in Agriculture and the Future of the EUâs Common Agricultural Policy