The economic growth has resulted in the depletion of natural resources and degradation of ecosystems. Therefore, the environmentally sustainable growth was accepted as a new model for economy. The idea of environmentally sustainable growth has been widely discussed not only by experts in environmental economics, but also in the international and national policy scene. However, the measurement of environmentally sustainable growth still remains a challenge, especially in agriculture. This article aims to provide an overview of detailed information on adaptation of total factor productivity (TFP) for the measurement of environmentally sustainable growth in agriculture. A method of literature overview was used. Our findings indicate that there are different approaches for performing environmentally sustainable growth measurement in agriculture, and the total factor productivity (TFP) and its modifications are most commonly used indicators in last years. Green TFP growth or similar environmentally related its modifications are measured by growth accounting, data envelopment analysis and stochastic frontier analysis methods.

Straipsnyje nagrinėjama, kokiu mastu ir kokiu būdu kooperatyvai atstovauja mažų ūkių interesams žemės ūkio produktų rinkoje. Empiriniu tyrimu siekiama nustatyti mažų ūkių įsitraukimo į formaliąją kooperaciją mastą ir kooperatyvų daromą poveikį jų parduodamų produktų kainoms Lietuvoje. Tyrimas grindžiamas konkurencinio kriterijaus, kaip kainų reguliatorius rinkoje, teorija, teigiančia, kad kooperatyvo egzistavimas oligopsoninėje rinkoje privers pelną maksimizuojančias įmones elgtis konkurencingiau. Kooperatyvui pasiūlius palankesnes kainas ūkininkams dėl savo įprastos praktikos teikti nariams paslaugas už savikainą, pelną maksimizuojančios perdirbimo bendrovės, siekdamos neprarasti žaliavos tiekėjų, stengiasi mokėti panašiai tiek, kiek moka kooperatyvai. Apklausos būdu nustatyta, kad Lietuvoje nedidelė mažų ūkių dalis savo pagamintą maistą ir žemės ūkio produktus parduoda per kooperatyvus ir kad tik daliai jų kooperatyvai užtikrina didesnę kainą. Atlikus ŽŪIKVC PAIS duomenų apie pirkėjų mokamą kainą už žalio pieno kilogramą analizę, gauta tokia pagrindinė išvada: Lietuvoje didžioji dalis kooperatyvų mažiems pieno gamintojams moka didesnę kainą nei penkių didžiausių pieno perdirbimo akcinių bendrovių nustatyta minimali kaina, o apie penktadalis kooperatyvų žiemos sezonu ir ne daugiau nei trečdalis kooperatyvų vasaros sezonu mokėjo didesnę kainą nei tų pačių akcinių bendrovių nustatyta maksimali kaina.

Scientific publications on environmentally sustainable or green growth in agriculture are increasingly becoming more important but empirical research is scarce. In empirical studies, the most commonly accepted way to assess environmentally sustainable or green growth in agriculture is based on measures of total factor productivity (TFP) or multifactor productivity (MFP) growth. Both measures are important for analytical and monitoring tools that can help to better understand the factors affecting output growth as well as the determinants of changes in production factors (labour and produced capital) in agriculture. Growth of TFP or MFP is achieved through the application of technologies and advanced production practices that result in higher output from the same amount, or lower inputs (labour and produced capital).Conventional TFP and MFP are not suitable for the assessment of environmentally sustainable growth in agriculture because both indicators do not include environmental variables such as environmental pollution and natural capital. There is a lack of comparative empirical studies between EU countries. This study focuses on the problem of measuring environmentally sustainable growth in agriculture. The aim of this study is twofold: firstly, to develop a framework for the assessment of environmentally sustainable growth in agriculture, based on information collected in public databases; and secondly, to empirically analyse environmentally sustainable growth in agriculture in EU countries over the long period. The environmentally adjusted multifactor productivity (EAMFP) growth measure was applied to assess environmentally sustainable growth in agriculture of the EU’s countries. For analysis, the environmental pollution of agricultural production was expressed as net GHG emissions, and natural capital was expressed as the quality-adjusted agricultural land area.The research was conducted using literature overview, decomposition technique and cluster analysis method. The 28 EU countries (including the United Kingdom, which was a member of the EU until January 1, 2020) were included in the empirical analysis. The analysis covered the period between 2005 and 2019 and a five-year average annual change rates (2005-2009 and 2015-2019 respectively) were used to compare the environmentally sustainable growth in agriculture between the beginning and the end of the considered period, as is common in most agricultural growth studies.The findings show that pollution-adjusted GDP growth in agriculture was achieved in less than a five of the EU countries at the beginning of the considered period, and in most of the EU countries at the end of the considered period. In most of the EU countries, the environmentally sustainable growth in agriculture was mainly determined by technological progress, while the slow change in environmental pollution (net GHG emissions) did not have a significant contribution to agricultural growth in all EU countries. Following the hierarchical clustering method, three significantly different clusters of the EU countries were identified in terms of gross added value growth and technological progress in agriculture of EU countries in the context of environmentally sustainable growth.

AnotacijaAugalininkystės gamybos riziką (dar žinomą kaip derliaus praradimo rizika) atspindi žemės ūkio augalų derlingumo kintamumas. Pastarąjį, kaip žinoma, veikia įvairūs nepalankūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip sausra, liūtys, šalna, kruša, potvyniai, ekstremali temperatūra ir kiti. Žemės ūkio augalų derlingumo kintamumą veikia ir kiti veiksniai, tokie kaip augalų ligos, augalų kenkėjų antplūdis arba gamtos stichijos. Didelė javų, ankštinių augalų, rapsų ir kukurūzų grūdų derlingumo variacija (per ketvirtį amžiaus jų variacijos koeficientai siekė, atitinkamai 25,3, 28, 26,7 ir 38,4 proc.) byloja apie aukštą šių produktų gamybos rizikos lygį Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjami augalininkystės gamybos rizikos, susijusios tik su nepalankiais meteorologiniais reiškiniais, valdymo pasėlių draudimo priemonėmis klausimai. Šio tyrimo tikslas -išanalizuoti pasėlių draudimo būklę bei tendencijas Lietuvoje ir nustatyti veiksnius, skatinančius arba stabdančius augalininkystės gamybos rizikos valdymą ūkiuose komerciniais derliaus draudimo produktais. Tyrimas atliktas remiantis erdvinės analizės, ūkininkų apklausos, koreliacinės ir regresinės analizių metodais, pasėlių draudimo aprėpties ir jos aiškinamųjų kintamųjų LAU1 (savivaldybių) teritorijų lygmeniu sąryšio grafine analize. Tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje apdraudžiama tik apie dešimtadalis pasėlių ploto. Kita vertus, 2008Kita vertus, -2015. apdraustas plotas padidėjo daugiau kaip 3 kartus. Vidutinis pasėlių draudimo tarifas sumažėjo nuo 5,67 proc. -2009 m. iki 3,33 proc. -2015 m. Per pastaruosius aštuonerius metus grynasis pasėlių draudimo finansinis rezultatas, išreikštas draudimo išmokos ir įmokos santykio koeficientu, siekė vidutiniškai 1,19, kas rodo, kad minėtais draudimo produktais buvo minimizuotas apdrausto derliaus vertės svyravimas 2008-2015 m. Nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija tarp apdraustų pasėlių proporcijos ir tokių kintamųjų, kaip dirvožemio našumas, ūkių dydis, draudžiamų žemės ūkio augalų pasėlių proporcija NŽŪN plote, augalininkystės šakos proporcija žemės ūkio gamyboje, ir augalininkystės gamybos intensyvumas. Regresinės analizės būdu nustatyta, kad dirvožemio našumo ir ūkių dydžio skirtumais galima paaiškinti beveik 57 proc. pasėlių draudimo aprėpties erdvinės sklaidos. Ūkininkų apklausos būdu nustatyti pagrindiniai pasėlius drausti skatinantys veiksniai -nuostolių dėl nepalankių meteorologinių reiškinių auganti grėsmė ir pasėlių draudimo įmokos kompensacijos.Reikšminiai žodžiai: pasėlių draudimas, derliaus praradimo rizika, nepalankūs meteorologiniai reiškiniai, draudimo įmokos kompensacija. JEL kodai: G22, Q14. ĮvadasPoveikis ir nuostoliai dėl stichinių nelaimių ypač hidrologinių, didėja visame pasaulyje, o žemės ūkis yra viena ekonominės veiklos sričių, labiausiai nukenčiančių nuo stichinių pavojų ir nelaimių, kurios didina ūkių (ypatingai mažų ir neturtingų) pažeidžiamumą (United Nations, 2015). Nepalankių meteorologinių reiškinių dažnumas ir dėl jų patiriami ekonominiai nuostoliai nuolat didėjo per pastaruosius kelis dešimt...