Rusėniškojo greitraščio grafika XVII amžiaus LDK teismų knygose: inicialai ir didžiosios raidės

Abstract

Santrauka. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagrindinė rašto kalba buvo rusėnų kalba. Tokia ji išliko iki 1697 m., kai valstybine kalba tapo lenkų kalba. Rusėniškasis greitraštis geriausiai yra išanalizuotas XVI a. Lietuvos Metrikos irSusiklosčius istorinėms aplinkybėms, rusėnų kalba tapo pagrindine rašto kalba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliai -LDK) kanceliarijoje. Iš pradžių tekstai buvo rašomi ustavo rašto tipu 1 . XIV-XV a. pradžioje iš ustavo pereinama į pusustavį, šis vyravo XV a. Didėjant rašto poreikiams, natūraliai susiformavo greitraštis, kuris atitiko kasdienius poreikius -greitai 1 Ustavas -tai kirilinis rašto tipas, tarsi pieštinių raidžių išdėliojimas nepaliekant tarpų tarp žodžių ir sakinių. Galiojo iki XIV a., tačiau bažnytinėje praktikoje išliko ir XV-XVII a. Plačiau žiūrėti: S. Pamerneckis, 2012, p. 13. ir sklandžiai sudaryti dokumentą. Pagrindiniai greitraščio požymiai: jungiamos raidės, tarp žodžių daromi tarpai, atsiranda skyrybos ženklai. XVI a. raidės labiau svyra į dešinę, atsiranda daugiau pačių raidžių variantų. Greitraštis formavosi iš pusustavio ir įsigalėjo LDK raštijoje paskutiniais XV a. dešimtmečiais. XVI a. greitraščiui dar nebūdingas ištisinis raidžių jungimas, paprastai jos rašomos nejungiant, išskyrus tam tikrus atvejus, tačiau tuo metu rašto braižas įgavo individualių bruožų, pagausėjo raidžių variantų. XVI a. gale-XVII a. pradžioje pasirodė vis daugiau raidžių va-