Klaipėdos universitetas (Lietuva)ANOTACIJA Socialinės medijos -sociokultūriniai veiksniai, formuojantys pažinimo ir veikimo procesus, integruojantys individų socializacijos procesų vyksmą virtualioje bei realioje erdvėje. Socialinės medijos tenkina individų socialinio ryšio, savivertės diagnostikos ir savirealizacijos poreikius, kurie neatsiejami nuo tapsmo visuomenės nariu, t. y. nuo individo socializacijos proceso. Šiuolaikinia-me technologijų amžiuje individo naujas patirties lygmuo siejamas su virtualiai realistine patirtimi, tampant virtualiai realistinės visuomenės nariu. Socialinių medijų pozicija socializacijos tarpsnių kontekste apima pirminės ir antrinės socializacijos periodus. Socialinių medijų poveikis individų socializacijos procese integruojasi su pagrindinių socializacijos veiksnių (šeimos, mokyklos, bendraamžių grupės) funkcijomis ir įtakomis. Socialinių medijų funkcijos individo socializacijos procese siejamos su komunikaciniais pažintiniais ir socialiniais kūrybiniais individo gebėjimais bei įgūdžiais. Socialinės medijos individų socializacijos procesus gali veikti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai. Įvadas Socialinės medijos apibūdinamos kaip internetinį pagrindą turinčios komunikacijos priemonės, leidžian-čios vartotojams burtis į tam tikras grupes, keistis informacija, diskutuoti ir reikšti savo nuomonę (Curran, Lennon, 2011). Socialinių medijų esmė -dalijimasis vartotojų / narių sukurtu turiniu. Tačiau tai -ne tik informacijos sklaidos priemonės, bet ir patiriamos tikrovės reartikuliacija, koordinuojanti kolektyvinio ir individualaus Aš konstruktus. Tai yra lūkesčių / tapatybės formavimo ir sklaidos erdvė (Plungė, 2011). Socialinės medijos -sociokultūriniai veiksniai, formuojantys pažinimo ir veikimo procesus, kuriantys "čia ir dabar efektą", integruojantys individų socializacijos procesų vyksmą virtualioje bei realioje erdvėje.Individo socializacijos procese dominuojantys elementai yra: fizinis ir psichologinis paveldas, aplinka, kurioje gimė individas, ir kultūra (bendros nuomonės, tikėjimai, supratimai, jutimai), kurie susiformavo socialinėse grupėse sukaupus ilgalaikę patirtį ir perduodami iš kartos į kartą per savitą vertybių, normų sistemą, kuri skiria vieną sociokultūrinį darinį nuo kito arba vieną jos dalį nuo kitos. Visų šių elementų sinergija lemia socializacijos sėkmę / nesėkmę.Problema. Socialinių medijų pozicija ir funkcijos individo socializacijos procese aktyviai neanalizuojamos. Tradiciniu požiūriu, informavimo priemonės (ir socialinės medijos) integruojasi į antrinę individų socializaciją, kur atlieka informacijos perdavimo funkcijas. Tačiau toks požiūris -diskutuotinas. Socialinių medijų pozicija individų socializacijos procesų kontekste kinta.
1Rosita Vaičiulė -daktarė (socialiniai mokslai), Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politikos ir komunikacijos mokslų katedra Moksliniai interesai: medijos ir socializacija, medijų ekologija (ekoemocinis aspektas, žiniasklaidos rinkodara, viešieji ryšiai)