Sergančiųjų 2 Tipo Cukriniu Diabetu Sveikatos Kontrolės Lokuso, Socialinio Palaikymo Bei Pasitenkinimo Suteikiama Pagalba Ligoninėje Sąsajos

Abstract

Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaSantrauka. Cukriniu diabetu (CD) sergantiems asmenims, net ir puikiai kontroliuojantiems sunkios lėtinės ligos eigą, tenka gydytis ligoninėje. Todėl svarbu analizuoti, kaip asmuo sugeba prisitaikyti naujoje aplinkoje ir kaip liga toliau kontroliuojama. Patenkintas suteikiama pagalba pacientas gali griežtai laikytis gydytojų nurodymų ir sulaukti palankių sveikatos rezultatų. Nustačius pagrindinius veiksnius, darančius reikšmingą įtaką ligos kontrolei, galima tikėtis norimų padarinių. Tyrimo tikslas -nustatyti sergančiųjų 2 tipo CD sveikatos kontrolės, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama pagalba sąsajas. Tyrime dalyvavo 128 suaugę 2 tipo CD sergantys pacientai, besigydantys LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikose. Tiriamieji pagal lytį pasiskirstę apylygiai -39,8 % vyrų ir 60,2 % moterų, nuo 22 iki 87 metų amžiaus. Pasirinktų veiksnių sąsajoms įvertinti buvo naudojamos trys metodikos: 1. Sveikatos kontrolės lokuso skalė (Wallston, 1978); 2. Suvokiamo socialinio palaikymo skalė (Zimet, 1988); 3. Kliento pasitenkinimo klausimynas (McMurtry, 1994). Statistinė analizė parodė, kad moterims, sergančioms 2 tipo cukriniu diabetu, būdingas didesnis pasitenkinimas suteikiama pagalba ligoninėje, palyginti su 2 tipo cukriniu diabetu sergančiais vyrais. Rezultatai ir išvados: kuo didesnis suvokiamas socialinis palaikymas iš įvairių socialinių grupių (šeimos, draugų bei reikšmingų kitų asmenų), tuo labiau 2 tipo cukriniu diabetu sergančios moterys tiki, jog tiek jos pačios, tiek kiti asmenys kontroliuoja jų sveikatą. Paaiškėjo, kad stipresnę vidinę ligos kontrolę paaiškina jaunesnis amžius bei žemesni išorinės kontrolės įvertinimai. Pagrindiniai žodžiai: cukrinis diabetas, sveikatos kontrolė, socialinis palaikymas, pasitenkinimas suteikiama pagalba.

Sergančiųjų cukriniu diabetu orientuota į pacientą slauga

“…HRQOL-Healthrelated quality of life) dabar yra pripažįstama kaip svarbus rodiklis kalbant apie žmones, kenčiančius nuo lėtinių ligų, pvz., CD [16]. Sergantieji CD jaučia neigiamą ligos įtaką visiems gyvenimo kokybės aspektams: psichinei, fizinei ir socialinei gerovei [13,16,17]. Jau pati savaime gyvenimo kokybė yra svarbus rezultatas, bet taip pat ji gali turėti įta-kos paciento priežiūros savarankiškai veiklai, kuri vėliau gali turėti įtakos CD kontrolei ir valdymui [13,18].…”