Slaugytojų ir gydytojų požiūris į išankstines gyvenimo valios direktyvas

Abstract

Raktažodžiai: išankstinės direktyvos, gyvenimo valios testamentas, bioetika, gyvenimo pabaigos sprendimai, sveikatos priežiūra, sveikatos profesionalai. SantraukaLietuvos sveikatos priežiūroje išankstinių gyvenimo valios direktyvų samprata ir tuo labiau jų taikymo praktikoje aspektai yra terra incognita. Globaliu mastu paciento gyvenimo valios įgalinimas kaip teisinis ir etinių gyvenimo pabaigos problemų sprendimo instrumentas yra laikomas vienu svarbiausių ateities sveikatos priežiūros iššūkių. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti slaugytojų ir gydytojų požiūrį į išankstines gyvenimo valios direktyvas ir jų taikymą klinikinėje praktikoje. Atlikus anoniminę anketinę apklausą, buvo nustatyta, kad apklausoje dalyvavę respondentai turėjo minimalias žinias apie išankstines gyvenimo valios direktyvas. Didesnė respondentų dauguma išreiškė teigiamą požiūrį į šio dokumento taikymą klinikinėje praktikoje ir pripažino, jų įteisinimas padėtų pasidalinti moralinę atsakomybę tarp sveikatos priežiūros profesionalo ir paciento. Taip pat nustatyta, kad vis daugiau sveikatos priežiūros specialistų pripažįsta, kad gyvenimo pabaigos klausimų svarstymas iš anksto su pacientais yra jiems etiškai priimtinas. Šie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad pagarba pacientų autonomijai ir orios mirties užtikrinimas yra svarbus mūsų tyrime dalyvavusiems sveikatos priežiūros profesionalams. ĮvadasŽmogaus orumo apsauga ir pagarba asmens autonomijai yra esminis šiuolaikinės demokratinės teisinės visuomenės, taip pat ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principas. . Informuoto sutikimo koncepcija yra pagrįsta paciento gebėjimu suprasti, spręs-ti ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tačiau kaip sveikatos profesionalo ir paciento santykių harmonizavimo instrumentas -informuotas sutikimas gali tapti nebeveiksmingas, pavyzdžiui, sprendžiant gyvenimo pabaigos etines problemas, t.y. kai pacientas nėra sąmoningas, veiksnus suvokti informaciją ar tiesiog nėra gebantis duoti sutikimą [3,4]. Tokiais atvejais sveikatos profesionalai (tiek gydytojai, tiek ir slaugos specialistai) gali susidurti su moraline prieštara -gerbti paciento valią ar užtikrinti paciento gerovę. Būtent tokiais atvejais, kai reikia priimti medicininius sprendimus ir neturime galimybės sužinoti paciento ar jo artimųjų ar įgaliotų asmenų valios dėl paciento gydymo, yra pasitelkiamas kitas instrumentas -išankstinės gyvenimo valios direktyvos (ang. advance directives) [5]. Šis sąlyginai naujas terminas kol kas neturi oficialaus lietuvių kalbos atitikmens, tačiau jo esmė yra ta pati kaip ir informuoto sutikimo, tik sutikimas (arba nesutikimas pvz. gydymo atsisakymas) yra išankstinis ir tampa raštiš-ku dokumentu. Taigi, išankstinės gyvenimo valios direktyvos (IVGD), kartais įvardijamos kaip gyvenimo valios testamentas, yra rašytinis teisinis dokumentas, kuriame yra išreikšta asmens valia dėl būtinosios medicininės priežiūros netaikymo tam tikrais ypatingais atvejais [5]. Kaip numatoma Pasaulio medikų asociacijos rekomendacijose, išankstinėse direktyvose numatomi atvejai ir sąlygo...