Tikslas – išanalizuoti vaikams įtariamų kvėpavimo sutrikimų miego metu paplitimą Kauno miesto vaikų populiacijoje ir įvertinti jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais.
Metodika. Į tyrimą įtraukti 2-18 m. amžiaus 385 tiriamieji. Atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė dvi dalys: 1) atviro ir uždaro tipo klausimai apie vaiko amžių, lytį, miego įpročius, lėtines ligas, vartojamus medikamentus ir 2) Mičigano universiteto mokslininkų sukurtas Vaikų miego klausimynas. Tiriamieji, Vaikų miego klausimyne surinkę ≥8 teigiamų atsakymų, buvo priskiriami vaikų, kuriems įtariami kvėpavimo sutrikimai miego metu, grupei. Atlikta šios tiriamosios grupės analizė ir nustatytos sąsajos su galimais rizikos veiksniais.
Rezultatai. Į tyrimą buvo įtraukti 385 respondentai, iš kurių 121 (31,4 proc.) įtarti kvėpavimo sutrikimai miego metu. Šių tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,675). Kvėpavimo sutrikimai miego metu statistiškai reikšmingai dažniau įtarti mergaitėms, negu berniukams (p<0,001). Vaikai, kuriems įtarti kvėpavimo sutrikimai miego metu, peršalimo ligomis vidutiniškai sirgo dažniau (atitinkamai 2,32 k/m. ir 1,4 k/m.). Statistiškai reikšmingai dažniau kvėpavimo sutrikimai miego metu įtarti vaikams, kurių padidėjusios tonzilės ir adenoidai (p=0,041), serga endokrininėmis (p<0,001) ir psichinėmis ligomis (p=0,003).
Išvados. Naudojant Vaikų miego klausimyną, kvėpavimo sutrikimai miego metu įtarti 31,4 proc. Kauno miesto vaikų. Visose amžiaus grupėse kvėpavimo sutrikimai miego metu tikėtini vienodai, tačiau mergaitėms įtariami dažniau. Padidėjusios tonzilės ar adenoidai, psichikos ir endokrininės ligos – dažniausi vaikų kvėpavimo sutrikimų miego metu rizikos veiksniai.