Socialinė Gerovė Ekonomikos Pokyčių Kontekste

Abstract

Europos Sąjunga yra laikoma didžiausią ekonominį potencialą turinti struktūra. Tačiau ateityje yra numatomas ženklus ekonominio augimo sulėtėjimas ar net stagnacija, kuriai didžiausią įtaką turi socialinė atskirtis ir didėjanti gyventojų poliarizacija. Straipsnyje nagrinėjamos socialinės gerovės ir ekonominio augimo sąryšio teorijos suponuoja, jog egzistuoja glaudus ryšys tarp gyventojų galimybių diferenciacijos ir tvaraus ekonominio augimo. Tyrimo metu atlikta mokslinės literatūros analizė parodė, jog šalys, kuriose vykdoma sėkminga socialinė prevencija, turi didesnį ekonominio augimo potencialą. Norint įvertinti, kurios ES šalys sėkmingiausiai tvarkosi su socialinėmis problemomis, buvo atliktas daugiakriteris vertinimas taikant SAW metodą. Atlikus pirmąją analizę buvo nustatyta, jog šalys, skiriančios didesnį dėmesį socialinių problemų prevencijai, pasižymi geresniais valstybės ir rinkos santykiais bei didesniu piliečių pasitikėjimu valstybės vykdoma politika ir siekiu prisidėti. Toks visuomeninės veiklos tandemas stabilizuoja ir gerina valstybių ekonominę ir socialinę padėtis. Gauti rezultatai leido įvertinti ryšio tarp socialinės gerovės ir ekonominio augimo egzistavimą. Atlikus koreliacinę analizę pastebima, jog augantys socialinės gerovės rodikliai gali turėti įtakos ekonominiam augimui ir tarp jų egzistuoja ryšys.

Integration of Migrants Into the Country’s Social Environment: The Case of Lithuania

“…Accessible social health care services, social benefits in various forms, and free social services are essential for people adapting to a new environment. Social services are most needed by the vulnerable population, who cannot purchase basic goods and services due to financial deprivation (Makovskaja & Okunevičiūtė Neverauskienė, 2020). One of the factors in an individual's decision to migrate is poverty and deprivation, so this poorest group is the most vulnerable, and with the addition of the unknown factor, the unfamiliar Table 1.…”