“…Taip pat pabrėžiama, kad persekiojimo metu vienas asmuo nepaliaujamai (nuolat) kitam asmeniui primeta nepageidaujamą komunikaciją (Aiškinamoji ataskaita, p. 182). Tačiau, remiantis kitų valstybių baudžiamosios atsakomybės nuostatų už persekiojimą analize, persekiojimo nusikaltimo sudėtis apibūdinama įvairiai (pvz., tiek išsamiai arba pakankamai lakoniškai atskleidžiant persekiojimo elgesio variantus, tiek apibūdinant šį nusikaltimą materialiąja arba formaliąja sudėtimi, taip pat numatant kvalifikuotą šio nusikaltimo sudėtį arba privataus kaltinimo reikalavimą ir kt., Van der Aa 2018;Woźniakowska-Fajst 2019). Pažymėtina, kad pastaruoju metu Europos Sąjungos valstybėse, kurios priėmė specialias teisės normas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už persekiojimą, ryškėja tendencija, pagal kurią kriminalizuojant persekiojimą svarbu, kad persekiojimo auka būtų patyrusi baimę arba kad būtų pateikiamas įkyraus nepageidaujamo elgesio veiksmų sąrašas (Van der Aa 2018).…”